Tačiau prisimenu laikotarpį, kai dirbome koalicijoje. Tuomet ne kartą kilo problemų dėl Kęstučio Budrio veiklos. Būdavo priimami sprendimai, kurie, mūsų vertinimu, nebuvo derinami su koalicijos partneriais. Nemažai klausimų buvo sprendžiama vienašališkai, nors jie turėjo aiškų politinį pobūdį ir turėjo būti aptariami koalicijoje.

Todėl šiandien susidaro įspūdis, kad visas viešas pasakojimas apie galimą Kęstučio Budrio pakeitimą galėjo būti tik gerai surežisuotas spektaklis. Mano vertinimu, jis buvo naudingas tiek socialdemokratams, tiek Prezidentūrai. Kol visuomenėje buvo kuriamas įspūdis, kad ministras gali būti keičiamas, galutinis sprendimas buvo priešingas: jis liko poste.

Ministrų palikimas pareigose buvo politinis sprendimas. Akivaizdu, kad jį priėmė vienas žmogus. Nors socialdemokratų partija visada pabrėždavo, jog svarbiausi sprendimai priimami partijos taryboje ar valdyboje.

Dar prieš priimant galutinį sprendimą viešojoje erdvėje buvo daug kalbų, kad Kęstutis Budrys bus keičiamas. Tačiau šiandien matome priešingą rezultatą. Tai leidžia manyti, kad vieši pareiškimai galėjo būti tik bandymas suvaldyti politinę situaciją.

Kita vertus, socialdemokratams dabar gali būti svarbu rasti Kęstučiui Budriui kitą aukšto lygio tarptautinį postą. Tai galėtų būti pareigos Europos Sąjungos institucijose, diplomatinėje tarnyboje ar kitoje tarptautinėje organizacijoje. Tokiu atveju būtų galima teigti, kad ministras išvyksta ne dėl vidaus politikos priežasčių, o todėl, kad jam patikėtos svarbios tarptautinės pareigos.

Mano vertinimu, didžiausią politinį smūgį šioje istorijoje patyrė Vitenis Povilas Andriukaitis. Viešojoje erdvėje buvo girdėti jo kritika Kęstučio Budrio atžvilgiu, tačiau galutinis sprendimas parodė, kad jo pozicija nebuvo lemiama. Tai galima interpretuoti kaip signalą, kad jo įtaka partijos sprendimams šiandien nėra tokia didelė, kokia buvo anksčiau.

Ar visa tai buvo iš anksto suderintas planas, ar tiesiog politinių aplinkybių rezultatas, šiandien pasakyti neįmanoma. Tam nėra viešų įrodymų. Galima kelti įvairias versijas, tačiau jos ir lieka versijomis.

Prisiminus ankstesnę koaliciją su socialdemokratais, tokio atviro politinio artumo konservatoriams nebuvo matyti. Šiandien susidaro kitoks įspūdis. Mano vertinimu, socialdemokratai nebeslepia, kad daugeliu strateginių klausimų jų pozicijos sutampa su konservatorių pozicijomis.

Jeigu tokia kryptis išliks, tikėtina, kad dalis sprendimų, kurių anksčiau siekė konservatoriai, dabar gali būti įgyvendinti jau naujosios valdančiosios daugumos rankomis.