Sėdi du piliečiai – vienas kažkur JAV, kitas pritariamai linksi „Delfi“ studijoje.
Po Prezidento Gitano Nausėdos pareiškimo apie gaunamus signalus iš tarnybų dėl Rusijos grėsmės jie svarsto, kad visuomenė po tokių žodžių turėjo iš karto mobilizuotis, ruoštis kažkokiems veiksmams, nes esą artėja dideli išbandymai.
Netrukus Prezidentui paantrino ir krašto apsaugos ministras, pareiškęs, kad Rusija dairosi naujų taikinių Baltijos regione.
Tačiau tuomet kariuomenės vadas viešai pasako: „Šiuo metu karinės Rusijos grėsmės nėra.“
Dar šiandien Prezidento patarėjas Deividas Matulionis taip pat teigė, kad tiesioginės grėsmės šiuo metu nematome.
Tai kas čia vyksta? Aš jau nieko nebesuprantu.
Valstybės vadovai ir institucijos vėl kalba skirtinga kalba. Vieni ragina mobilizuotis ir kalba apie artėjančius išbandymus, kiti ramina, kad tiesioginės karinės grėsmės šiuo metu nėra. Tuo pat metu viešojoje erdvėje skamba ir raginimai ruoštis visuotinei mobilizacijai.
Tokiais klausimais žmonėms labiausiai reikia ne prieštaringų pareiškimų, o aiškios, nuoseklios ir vieningos valstybės komunikacijos. Kai siunčiami skirtingi signalai, visuomenėje atsiranda ne didesnis pasirengimas, o sumaištis.
Tai gal vis dėlto žmonėms reikėtų aiškiai pasakyti: nuo ko ir dėl ko šiandien turime mobilizuotis?
Skaityti komentarus