Labiau tikėtinas antras variantas. Institucijos apie tokius skrydžius negali nežinoti. Oro erdvė stebima, informacija kaupiama, todėl kalbėti apie visišką netikėtumą sunku.

Tai patvirtina ir vieši signalai. Kai kalbama apie „kitą kartą pasirinkti kitą maršrutą“, tai reiškia viena – apie skrydžius buvo žinoma.

Kitas svarbus aspektas – Baltarusijos vaidmuo. Jei dronai skrido per jos teritoriją, kyla klausimas, kodėl nebuvo perspėjimo. Lenkijos atveju tokie signalai buvo. Lietuvos, Latvijos ir Estijos atveju – ne.

Tai verčia klausti, ar tai atsitiktinumas, ar sąmoningas sprendimas nereaguoti.

Toliau – dar rimtesnė dilema. Jei iš Baltarusijos ar Kaliningrado būtų pradėti numušinėti dronai Lietuvos teritorijoje, situacija įgytų visiškai kitą lygį. Net ir „atsitiktiniai“ kritimai infrastruktūroje galėtų sukelti rimtas pasekmes.

Tokioje situacijoje iškyla esminis klausimas – kaip reaguotų Lietuva ir jos partneriai.

Saugumo riba šiandien yra labai trapi. Pakanka kelių incidentų, ir situacija gali peraugti į rimtesnę eskalaciją.

Todėl svarbiausia ne tai, kad dronai skrenda.

Svarbiausia – kaip valstybė į tai reaguoja ir ar turi aiškų veiksmų planą.