Taip, koalicija gali keistis. Ir taip, akivaizdu, kad Gitanas Nausėda deda pastangas, kad ji keistųsi. Jo kritika „Nemuno aušrai“ ir Remigijui Žemaitaičiui nuo pat pradžių buvo nuosekli. Tai ne pavieniai pasisakymai, o kryptinga pozicija.

Tačiau kartu matosi ir kita pusė. Tai bandymas stiprinti Sauliaus Skvernelio ir „Vardan Lietuvos“ pozicijas. Čia veikia ne tik politika, bet ir asmeniniai ryšiai. Gitaną Nausėdą ir Saulių Skvernelį sieja ilgametė politinė bei žmogiška patirtis, todėl natūralu, kad atsiranda ir politinis palaikymas.

Per viešus signalus ir spaudimą kuriama erdvė Skvernelio sugrįžimui į aktyvią valdžios ašį. Spaudimas jaučiamas ir socialdemokratų viduje, ypač tiems, kurie neturi aiškios pozicijos ar tvirtesnio stuburo. Tokiose situacijose politinis balansas gali greitai keistis.

Tačiau reikia aiškiai pasakyti – koalicijas formuoja Seimo nariai ir frakcijos, o ne Prezidentūra. Todėl bandymai formuoti politinę daugumą per viešąją erdvę ar signalus yra netradicinis ir politiškai jautrus procesas.

Istorija tai jau yra mačiusi. Kai prezidentai bandė tiesiogiai braižyti politines daugumas, tai sukeldavo ne tik įtampą, bet ir atoveiksmį.