Augančios kuro kainos jau peržengia 2 eurų ribą, o tai automatiškai kelia visus kaštus. Brangsta transportas, gamyba, paslaugos. Verslas dar bando amortizuoti smūgį iš savo rezervų, bet tai laikina.

Didžiausias spaudimas jau juntamas žemės ūkyje. Artėja sezonas, ūkininkai važiuos į laukus, o tai reiškia didžiules kuro sąnaudas. Tuo pačiu brangsta trąšos, nes didžiosios rinkos, tokios kaip Indija ir Kinija, riboja eksportą. Tai tiesiogiai kelia savikainą ir neišvengiamai persikels į maisto kainas.

Globaliai situacija dar sudėtingesnė. Nafta, geopolitika ir valiutos klausimai pradeda keisti žaidimo taisykles. Atsiranda alternatyvūs atsiskaitymo modeliai, mažėja dolerio dominavimas, o tai reiškia dar didesnį nestabilumą rinkose.

Svarbu suprasti vieną dalyką. Krizė, kurią dabar matome, dar tik pradžioje. Tikrasis poveikis pasieks ekonomiką po kelių mėnesių, kai dabartinės kainos pilnai persikels per tiekimo grandines.

Didžiausia problema, kad nematyti aiškaus atsako. Finansų politika viena pati šių klausimų neišspręs. Čia turi veikti ekonomikos ir žemės ūkio sprendimai, realus dialogas su verslu ir gamintojais.

Jeigu nebus veiksmų, turėsime klasikinį scenarijų. Augantys kaštai, brangstančios prekės, mažėjantis konkurencingumas ir spaudimas gyventojams.

Dar vienas aspektas. Globalūs sprendimai ir geopolitika tiesiogiai veikia vidaus ekonomiką. Tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, jau rytoj atsispindi kainose Lietuvoje.

Todėl klausimas paprastas. Ar mes reaguosime iš anksto, ar vėl bandysime gesinti pasekmes, kai jos jau taps problema.