Štai perskaičiau LRT vadovės nuogąstavimus:

„Politikų noras užtikrinti žodžio laisvę ir nuomonių pliuralizmą visuomeninio transliuotojo veikloje kelia nerimą, kad bus ketinama varžyti redakcinį visuomeninio transliuotojo savarankiškumą“.

Taigi – gerai, kad skaičiau sėdėdama. Pasirodo, mokesčius visuomeniniam transliuotojui -LRT- mokame ne tam, kad gauti visapusišką informaciją, o tam, kad užtikrinti paties LRT savarankiškumą, kuris, ne paslaptis, prasideda ir baigiasi ties vienos partijos propagavimu. 

O kas toliau? Gal tas pats bus ir su kitais mokesčiais, juk ne veltui sakoma, kad „geras pavyzdys užkrečia“? 

PSD mokesčius mokėsime ne tam, kad gauti sveikatos priežiūros paslaugas, o tam, kad užtikrinti SA ministerijos savarankiškumą? Ir jeigu ta ministerija sulaužytas kojas pasiūlys gydyti zelionkės tepalu, o mes su tuo nesutiksime, tai bus pasikėsinimas į ministerijos savarankiškumą? 

Mokesčius švietimo sistemai mokėsime ne tam, kad toji rūpintųsi jaunosios kartos ugdymu, bet tam, kad būtų užtikrintas Švietimo ministerijos savarankiškumas? 

Mokesčius Sodrai mokėsime ne tam, kad vėliau gauti pensijas, o tam, kad užtikrinti Sodros savarankiškumą?

Mokesčius gynybai mokėsime ne tam, kad pasirūpinti šalies gynyba, arba bent jau nusipirkti „Drakono dantis“, bet tam, kad užtikrinti Dovilės savarankiškumą? 

Sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti, bet apsiribosiu vienu pasiūlymu: gal jau pats laikas visiems mokesčių naudotojams susikurti atskiras savarankiškas gubernijas, į kurias niekas negalėtų „kišti nosies“? Ir kuriose atskiri gubernatoriai imtų iš mokesčių mokėtojų duokles, kaip kokie stribai, pokario metu imdavę duokles iš kaimo gyventojų - tiek lašiniais, tiek raugintu pienu – ir visiškai nesiaiškindavę, kam ta stribų veikla apskritai reikalinga.