Ir tikrai norėčiau į jį sugrįžti dėl vienos labai svarbios priežasties – norėčiau iš naujo pamatyti, ką tuomet veikė mūsų „edukuotieji“, „lojalieji“ ir visokie kitokie „patriotai“. Na, kad ir pati „edukuotųjų“ motinėlė gerbiamoji p. Dalia Polikarpovna. Mano FB draugas Gintaras pagrįstai susidomėjo: kažin, kodėl prie Seimo ar Prezidentūros nebuvo „Gėdos mitingų“, kuomet šalį valdė „iškili“ KGB-istė? Ta pati, kuri, jau besikuriant Sąjūdžiui, vis dar kovojo prieš rusų priešus „buržujus“, o dabar kovoja atvirkščiai – prieš „buržujų“ priešus rusus. Negaliu nepacituoti „iškiliosios“ mūsų edukuotųjų motinėlės minčių, kurios buvo surašytos jau 1988m. Pati skaičiau ir kvatojau balsu. Ištrauka iš Dalios Polikarpovnos disertacijos skamba taip: „…Klasių kovos intensyvumo požiūriu reforma 1940–1941 m. praėjo gana taikiai ir buvo atlikta beveik per šešis mėnesius. Po karo padėtis kardinaliai pasikeitė. Reforma buvo vykdoma aštrioje klasių kovoje beveik ketverius metus, iki 1948 m.

Klasiniai priešai socialistines pertvarkas respublikoje bandė stabdyti žiauriu teroru, grasinimais, sovietų ir partinių aktyvistų, kolūkio judėjimo organizatorių naikinimu. Pokario metais nuo klasinių priešų žuvo daugiau nei 13 000 žmonių.

Tokia ilga klasių kova pagilino klasinį priešų išorės, vykdomas radioprogramas, kur nepalankią padėtį išnaudojo užsienio žvalgybos. Valstiečiai išlaikė asmeninius pagalbinius ūkius, kurie sudarė 40% visos žemės ūkio produkcijos.

Aktyvus proceso kolektyvizavimas prasidėjo 1949 m. ir iš esmės buvo baigtas šeštajame dešimtmetyje, buržuazija kaip klasė buvo visiškai sunaikinta, kartu su socialistinėje gamybinėje santvarkoje žemės ūkio sektoriaus galutinai įsigalėjusia kolūkine sistema. Būtent šiuo metu valstybinis sektorius užtruko 4–5 metus, o nuo 1958–1959 m. pradėta stipriai apriboti asmeninius kolūkiečių ūkius, kurie atitinka bendrą šalies politiką šiuo klausimu.“

O disertacijos tema - dar skambesnė: „Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės santykis asmeniniame pagalbiniame ūkyje“. Dabar žinau, kodėl mitingų organizatoriai tuo metu neorganizavo jokių gėdos mitingų. Tikriausiai dėl to, kad neturėjo laiko, nes skaitė p. Dalios Polikarpovnos disertaciją ir skaičiavo visuomeninės ir asmeninės nuosavybės santykį savo ūkyje, pavyzdžiui, Graikijos viloje, ups, sodyboje. Ir dar žinau, kad bet kuris sisteminis klapčiukas būtinai turi su kuo nors kovoti – antraip jis nebus klapčiukas. Ir nesvarbu, kokia ta sistema bebūtų: ar už buržujus, ar – prieš buržujus. Ar -už kardelius, ar- prieš kardelius. Čia esmė ne buržujuose ar kardeliuose. 

Esmė – sisteminėje kovoje prieš kokį nors antisisteminį priešą. Tikrą ar išgalvotą. Ir nesakykit, kad Zosės kova prieš mano „neteisingą“ mąstymą nėra prasminga. Ir dar kokia prasminga.