Ką daro leftistai, kai jų ideologijos vaisius žudo žmogų? Jie ne prisiima atsakomybę. Jie ieško kaltės kitur. Jie kuria istorijas, kuriomis nori pakeisti pačią realybę.

Vos pasigirdo šūviai, įsijungė melo fabrikas. Per žiniasklaidą ir influencerius pradėta kalti į galvas, kad žudikas Robinsonas esą „konservatorių partijos narys“, „far-right ekstremistas“. Tai klasikinė taktika – užpulti auką per jo ideologiją ir paversti ją kaltą dėl savo pačios žūties.

Bet faktai negailestingi. Robinsono socialiniai tinklai – pilni radikalios leftistinės retorikos. Net ant kulkų, kurias jis nešė į auditoriją, išgraviruotos leftistinės frazės. Ir vis dėlto MSNBC, įvairūs portalai bei X platformoje siaučiantys influenceriai drąsiai meluoja.

Kitas naratyvas dar ciniškesnis: „Kirk’as pats kaltas.“ Neva jis „skleidė neapykantą“ kalbėdamas apie transgenderizmą, tad dabar sulaukė „karma“. Tarsi žmogus, kuris oponuoja ideologijai, bet tai daro faktais ir argumentais, nusipelnytų kulkos. Štai kokį nuodą šiandien skleidžia „tolerancijos“ vėliavnešiai.

Socialiniuose tinkluose netrūko šlykščių švenčių. „Tu gyveni neapykanta – tu ja ir mirsi“. Buvo kas šoko iš džiaugsmo – už tai prarado darbą. „Carolina Panthers“ komunikacijos koordinatorius taip pat neteko posto, nes viešai džiūgavo. Holivudo aktorė Charlyne Li ragino grasinti Ben Shapiro. Hannah Ferguson iš „Cheek Media“ Kirk’ą vadino „rasistu“ ir „kolonistu“.

Tai ne vien pavieniai atvejai. Tai atvira neapykantos šventė, kurioje auką paverčia kalte.

Kai faktai kerta per nervus, pasitelkiami kliedesiai. Ir čia pasireiškė tiek radikalūs kairieji, tiek sąmokslo medžiotojai.

Pirmoji teorija – „Kirk’o mirtis surežisuota“. Socialiniuose tinkluose tūkstančiai postų apie tai, kad jo žiedas „persoko nuo vieno piršto ant kito“. Iš tikro – žiedas atsisegė nuo smūgio ir nukrito ant grindų, vėliau rastas policijos. Internete tai pavadinta „AI klaida“.

Kitas absurdas: „Kraujas buvo netikras.“ Neva juodas taškas ant marškinių – ne kraujo dėmė, o specialus maišelis, kaip Holivudo filmuose. Dar kiti kliedėjo, jog aplink Kirk’ą stovėję žmonės rodė ženklus šauliui, kada paleisti kulką. Panikos gestai minioje virto „slaptais signalais“.

Antisemitinės fantazijos taip pat netruko: daugiau nei 10 tūkstančių postų su fraze „Israel killed Charlie Kirk“. Kalbama apie Mossad, Netanyahu „sutrikusį toną“, apie „sionistų sąmokslą“. Tarsi realybės nebūtų – reikia surasti „žydų pėdsaką“.

Kitos teorijos dar juokingesnės: kad „deep state“ surežisavo žmogžudystę, jog nukreiptų dėmesį nuo kitų įvykių; kad Kirk’as tik „vaidino“ mirtį, o dabar slapstosi; kad jis buvo nužudytas savo partijos, nes tapo pernelyg įtakingas.

Kai kurie net AI sugeneruotas knygas apie „Kirk’o sąmokslą“ pardavinėjo „Amazon’e“ praėjus vos kelioms valandoms po tragedijos. Melas šiandien parduodamas kaip prekė.

Bet štai kur visa ironija: realybė paprastesnė už visus filmus ir teorijas. Ir būtent todėl ji sunkiausiai priimama.

Žudikas Tyler Robinson gyveno su translyčiu asmeniu. Charlie Kirk’as viešai transgenderizmą vadino liga – ne tam, kad niekintų, o tam, kad pabrėžtų medicininę realybę. Tai galėjo tapti tiesioginiu motyvu. Robinsono aplinkos žmonės patvirtino: jis buvo „kraštutinai radikalus leftistas“.

Kirk’as niekada neskleidė neapykantos. Jis debatavo. Jis klausėsi. Jis atsakydavo argumentais, faktais, istorija. Jo ginčai su liberalais tapo pavyzdžiu, kaip diskutuoti be riksmo.

Žiedo „mįslė“ – paprasta: tai „hinged fidget ring“, kuris atsisega nuo menkiausio smūgio. Juodas taškas – mikrofono šešėlis, ne Holivudo rekvizitas. Video autentiškumą patvirtino ne tik keli kampai, bet ir liudininkų parodymai.

Tikroji priežastis – leftistinis ekstremizmas, kuris nužudė žmogų, stovėjusį už savo idėjas.

Charlie Kirk’o mirtis atskleidė tris šiandienos pasaulio veidrodžius. Propaganda, kuri tragediją bando paversti politiniu ginklu. Sąmokslo teorijos, kurios maitina chaosą ir išblaško dėmesį. Realybė. Ji paprasta, bet skaudi: žmogus buvo nužudytas už tai, kad drįso kalbėti.

Kiekvienas faktas čia šaukia: melas griūva, kai tik susiduria su tikrove. Ir šiandien būtent mes turime nuspręsti, kurioje pusėje stovime – su tais, kurie kuria mitus, ar su tais, kurie gina tiesą.

Charlie Kirk’o vardas liks istorijoje. Ne kaip „neapykantos skleidėjo“, kaip meluoja jo priešai. O kaip žmogaus, kuris turėjo drąsos kalbėti, ir už tai sumokėjo pačią brangiausią kainą.