Pirmadienį susitikimu su Nemuno aušros atstovais pradėtas rimčiausias valdžios „perkrovimo“ etapas – diskusija dėl būsimosios koalicijos. Simboliais jau pasakyta, kad prioritetas teikiamas Nemuno aušros frakcijai. Nepaisant formalių argumentų, kad susitinkama pagal frakcijos dydį, pradžioje susitikta su Nemuno aušra ir tik po to - su Vardan Lietuvos frakcijos atstovais. Kad diskusijos nebus lengvos rodo atvirai išsakytas S.Skvernelio nenoras dirbti vienoje koalicijoje su Nemuno aušros frakcija, taip pat gana aštrūs pareiškimai socialdemokratų atžvilgiu.
Socialdemokratų pasirinkimo galimybės gana ribotos. Nuosekliausia linija – tolesnis esamos koalicijos veikimas. Viduje koalicijos galimi įvairūs „pasistumdymai“, pavyzdžiui, Seimo pirmininko susigražinimas socialdemokratams (socialdemokratai šnabždasi, taip galėtų kartu pamokyti S.Skvernelį), ar kelių ministrų pakeitimas ir apsikeitimas tarp frakcijų.
Atmetant socialdemokratų galimybę dirbti su liberalais ir konservatoriais, įmanomi du naujos koalicijos formavimo variantai, kuriose Nemuno aušrą arba Vardan Lietuvos keičia bendra valstiečių, lenkų ir nepartinių frakcija, kurioje šiuo metu darbuojuosi. Visais šiais variantais būtų suformuota ryški Seimo dauguma.
Kartais minimas dviejų frakcijų tandemas – socialdemokratų ir Nemuno aušros – teturėtų itin trapią 71 Seimo nario daugumą, todėl abejoju, ar valdantieji rimtai svarstytų šį kelią. Žinoma, prie pastarosios daugumos galėtų prisijungti pavieniai Seimo nariai, užtikrinantys svaresnę formaliąją daugumą, tačiau toks variantas greičiau būtų „iš bėdos“.
Lietuvos labui ar dėl postų ir pinigų?
Tačiau bene svarbiausias klausimas – kokiu tikslu Seimo nariai jungsis į daugumą. Siekdami pasidalinti valdžios postais ir galia, paskirstyti biudžeto pinigus ir padalinti saviems ar iš tiesų dirbti Lietuvos žmonių labui?
Kol kas tiek konservatorių daugumos, tiek ir ką tik atsistatydinusi Vyriausybė dirbo galiai, postams ir pinigams. Tai tampa akivaizdu peržvelgus Vyriausybės (ne)nuveiktus darbus ir pačius ministrus – dauguma visuomenės neišvardintų nė trijų. Tie keli, kurie įsiminė, vos spėję atsisėsti į ministro kėdę, reikalavo naujų automobilių, naujų baldų į kabinetą, vyko į egzotiškas „kosminių palydovų paleidimo“ komandiruotes, kėlė mokesčius eiliniam piliečiui, slėpė jų kuruojamų sričių auditus, kartodami atmintinai išmoktą mantrą apie kovą su išorės priešais, didesnes išlaidas gynybai ir pagalbą Ukrainai. Nė vienas ministras nesutaupė ir neįsipareigojo sutaupyti jokios reikšmingos sumos jo kuruojamoje srityje – milijonai toliau leidžiami LGBTQ projektams, „žaliajam kursui“ ir jų pačių savireklamai (kukliai vadinamai „viešinimu“).
Kitaip tariant, Vyriausybės keičiasi, o politika – ta pati. Skandalai tie patys, keičiasi tik personažų politinė priklausomybė. Ar gana sėkmingai antrosios pensijų pakopos reformą pradėjusi ministrė, ėmusi vadovauti Vyriausybei, šią situaciją pakeis, priklausys nuo to, ar bus keičiama Vyriausybės programa (ir koalicinė sutartis), o taip pat, kas bus pasirinkti ministrais.
Būtini įsipareigojimai Lietuvai
Lietuvai ir jos žmonėms dirbanti Vyriausybė privalo įsipareigoti:
- Užtikrinti tiesioginį visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime (reali referendumo teisė, veiksminga peticijų ir įstatymų iniciatyvos teisė);
- Reali ir tikslinė parama ir pagalba šeimoms, auginančioms vaikus - turime užtikrinti Tautos gyvybingumą. Turime vykdyti teisei neprieštaraujančią nacionalistinę politiką, o ne aklai vykdyti globalizmo darbotvarkę;
- Visuomenės teisė ginti viešąjį interesą, įgalinant visuomenę reikalauti žalos atlyginimo iš tų asmenų, kurie savo sprendimais sukėlė žalą;
- Teismų sistemos atvėrimas visuomenei: baudžiamajame procese (ypatingo visuomenės dėmesio sulaukiančiose bylose) bylas turėtų spręsti teisėjai kartu su visuomenės tarėjais;
- Lietuvos finansų rinkos atvėrimas. Tikslas – žemos bankų paskolų palūkanos gyventojams ir pigus skolintas kapitalas verslui;
- Energetikos sistemos reforma. Tikslas – skaidriai valdyti Lietuvos energetiką bei užkardyti korupciją;
- Lietuvos užsienio politikoje jokio karo kurstymo. Užsienio politikos prioritetas – Lietuvos interesai: šalies saugumas ir ekonomikos augimas.
Ir svarbiausia – pakeisti ką tik priimtą mokesčių reformą: reikia didinti ne mokesčius, bet jų naudą visuomenei, t.y. ką žmonės gauna už savo sumokėtus mokesčius. Nuo 2026-ųjų įsigaliosianti mokesčių reforma grasina sustabdyti visą Lietuvos ekonomiką. Tik auganti ekonomika gali užtikrinti tvarų biudžeto pajamų didinimą, žmonių ir visuomenės ekonominį saugumą bei socialinę gerovę, o taip pat būtinas išlaidas svarbiausioms Lietuvos politikos sritims.
Taip norisi išlaikyti viltį. Su ta viltimi ir vilties Seimo salės nuotrauka - pastabus supras (nuotrauka sugeneruota DI).
Skaityti komentarus