Kas tas BVP, kuriuo išūžtos mūsų ausys ir pagal kurį sprendžia, kuri šalis stipri, o kuri silpna? Tai per metus šalyje sukurtų galutinių prekių ir paslaugų vertė.
Kaip mums p*sa protą apie "Kolektyvinių Vakarų galybę"? Paklausiu Google, ir naršyklės DI man paaiškina: 2024 m. JAV BVP buvo apie 28,8 trln. dolerių, Kinijos – apie 18,7 trln., t.y. pusantro karto daugiau!
Tik nepasako vieno esminio niuanso - tai nominalus BVP doleriais. Tai yra, kada šalies BVP įvertinama tos šalies kainomis.
Pavyzdys: Lietuva ir Kinija pagamino tą patį - 1000 plytų, 100 stalų, 10 traktorių, 1 namą. Fizine prasme abi ekonomikos padarė tiek pat darbo ir sukūrė tą patį absoliučiai produktą. Bet Lietuvoje namas su visom plytom ir darbu kainuoja 200 000 €, Kinijoje analogiškas namas kainuoja 80 000 €.
Nominaliame BVP skaičiavime bus taip: Lietuva „sukūrė“ 200 000 € BVP, Kinija „sukūrė“ 80 000 €, nors realiai pastatė tą patį namą. Todėl visiškai aišku - nominalus BVP matuoja, kiek visa tai kainuoja šalies rinkos kainomis.
Bet yra ir kitas BVP, kuris sukurtą vertę matuoja palyginamosiomis kainomis. BVP pagal palyginamąsias kainas (PPP) matuoja - kiek realių prekių ir paslaugų buvo šalyje sukurta, o ne kiek jos ten kainavo. Sudaro tūkstančių svarbiausių prekių ir paslaugų "krepšelį" ir įvertina, kiek pagal vidutines kainas šalis jų sukūrė.
Tarkim, Kinija nominaliai sukūrė 20 trilijonų USD nominalaus metinio BVP. TVF įvertina prekių ir paslaugų kainas ir sako - už tuos 20 trln. USD Kinija realiai pagamino tiek, kiek JAV reikėtų išleisti 40 trln. Ir tada statistika apsiverčia aukštielninka.
Pagal 2025–2026 Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimus Kinijos PPP yra 41 trln. USD, JAV (PPP) 31 trln.USD. Tai reiškia, kad Kinijos ekonomika pagal realiai šalies viduje sukuriamą produkciją ir paslaugas jau dabar yra maždaug trečdaliu didesnė už JAV. Kai kurie ekonomistai vertina net iki 1,8 karto didesnį skirtumą.
Ir dar - XXI a. svarbiausias rodiklis net ne BVP, o pramonės dalis pasaulyje. Čia vaizdas JAV dar liūdnesnis. Kinija šiandien pagamina apie 50 % pasaulio laivų, apie 30 % pasaulio gamybos produkcijos, dominuoja retųjų žemių elementuose, baterijose, saulės moduliuose, daugelyje elektronikos tiekimo grandinių.
Šiuo atžvilgiu JAV seniai nebėra hegemonas ir D.Trampas tik bando, nors neaišku, ar ne per vėlai, daryti tai, ko amerikiečiams reikia - siekia ne tiek MAGA, kas nebeįmanoma, kiek sulėtinti procesą ir ilgojoje perspektyvoje užsitikrinti maksimaliai įmanomą geopolitinės įtakos likutį. Kuris iš inercijos dar laikosi tik ant dolerio spaustuvės, JAV kontroliuojamos finansų sistemos ir lėktuvnešių galios daugiamečio įdirbio.
Skaityti komentarus