Taigi, mūsų šviesioje Ukrainos savivaldybėje, dar kartais pavadinamoje "Lietuva", saugumą supranta taip, kad svarbiau ne sužinoti, kas vyksta, o tinkamai paaiškinti, kaip į tai reikia žiūrėti ir ką piliečiai turi galvoti. Tai ir nenuostabu, nes LRT direktorytė, kalbėdama apie finansavimą, pati yra pasakiusi: „LRT taip pat yra gynybos dalis.“

Viena tarnyba saugo valstybę, kita – jos teisingą supratimą. Biudžetas parodo, kuri užduotis svarbesnė. Taigi, mes tiesiog turime dvi žvalgybas: viena renka informaciją, nutekina kada reikia kam reikia, kita ją transliuoja. Tik antroji kainuoja brangiau. Nes protus pisti, meluoti ir žmonių akyse diskredituoti valstybę yra svarbiau už valstybės saugumą.

Netikit? Tai žinokit, kad LRT vidutinis atlyginimas yra 3 589,67 €, o VSD tik 2 676,02 €. O ir pagal visokias ten "medianas" , kurių praktiškai niekas iš mielų ir brangių Lietuvos žmonių nesupranta, LRT "medianinis darbuotojas" gauna apie 797 € arba 31 % daugiau negu VSD "medianinis darbuotojas"

Vidurkio skirtumas – apie 914 € arba 34 % LRT naudai. Taigi, žmogui, saugančiam valstybės paslaptis, valstybė vidutiniškai moka mažiau negu žmogai, pasakojančiai apie jas per televizorių. Su vadovais – dar įdomiau. 

LRT 2024 m. oficialioje ataskaitoje ( naujesnės dar nėra, nes neradau?) generalinei direktorei per metus nurodyta 105 014,29 €, t. y. vidutiniškai apie 8 751 € bruto per mėnesį. Tai 2024 m., dabar, aišku, padidėjo, tik mums dar nepranešė. O VSD vado alga jau 2026 m. – 7 192 € irgi "brutto". 

O jei kalbame apie sistemą, kurios žmonės tiesiogine prasme eina į degantį namą, rizikuoja sveikata ir gyvybe, traukia žmones iš automobilių, važiuoja į chemines avarijas ir karo atveju būtų vieni pirmųjų civilinės saugos grandyje? 

LRT darbuotojo vidurkis – 3 589 €. Ugniagesio gelbėtojo vidurkis – 1 459 €. Skirtumas 2 130 € per mėnesį. LRT vidurkis 2,46 karto, arba maždaug 146 % didesnis. Protingam pakankama.

VSD užduotis yra sužinoti, kas vyksta. LRT užduotis – paaiškinti, ką apie tai galvoti. Akivaizdu, kad antras darbas sudėtingesnis. VSD reikia sekti priešiškų valstybių veiklą, gaudyti šnipus, kontržvalgyti žvalgybą, sekti savo piliečius ir vatnikus, saugoti valstybės paslaptis ir dar atskleisti visokias "hibridines" grėsmes, kurių normalus žmogus, kurio klausosi VSD, net pavadinimų nežino.

O televizijoje reikia kas vakarą padaryti taip, kad normalus žmogus žinotų tik tą ką reikia ir turėtų tvirtą kokią reikia nuomonę. Šnipą dar galima pagauti, nors ir tų sugauta berods du per trisdešimt šešis metus. Šnipas užsimaskavęs, turi vardą, pavardę, telefoną, automobilį, susitikimo vietą ir kartais net čekį iš „Maximos“. 

O su nuomone daug sunkiau, piliečio galvoje – visiškas bardakas. Ten vienu metu gyvena žmona, paskola, bulvių kaina, Ukraina, pensija, kaimynas debilas, Europos Sąjunga, senas „Passatas“, vaikų ateitis ir kažkur kamputyje dar nepribaigta nuosava nuomonė. Štai ją ir reikia surasti ir sunaikinti. Tai Lietuvos teritorijoje prioritetas.

VSD saugo valstybės paslaptis, nes baisus priešas gali pavogti karinę paslaptį, kur sandėliuojami drakono dantys ir kiek tankų turėsim, nors tą gali kasdien paskaityti žiniaKLaidoje. Baisu. 

Bet pilietis gali pradėti galvoti pats ir tai daug baisiau. Kol VSD kažkur tamsoje ieško priešo, nacionalinis manipuliuotojas šviesoje jau būna suradęs kaltąjį. Kartais net anksčiau, negu kas nors atsitiko. Štai ką reiškia prevencinė valstybės gynyba ir hibridinių grėsmių užkardymas! 

Valstybė saugi ne tada, kai priešas nieko apie ją nežino. Valstybė saugi, kai jos piliečiai žino tiek, kiek reikia! O kiek reikia – pasakys per žinias! Mes juk Europos Sąjunga! Žmonės supratingi! 

Todėl kariuomenę taip pat galima optimizuoti. Tankas kainuoja milijonus ir dar ryja dyzelį. O televizijos ekspertas sėdi praktiškai vietoje. Jam reikia stalo, stiklinės mineralinio ir mikrofono. 

Be to, tankas moka tik šaudyti. O ekspertas gali paaiškinti, kodėl šaudyti nereikia, kodėl reikėjo šauti vakar, kodėl rytoj bus per vėlu ir kodėl apskritai klausimas suformuluotas neteisingai. Vienas ekspertas faktiškai pakeičia keturis tankus.

O faktų tikrintojas tai dar daug pigesnis. Priešo raketa tik atskrenda, o jis jau gali nustatyti, kad socialiniuose tinkluose paskelbta jos nuotrauka iš tiesų yra 2018 metų raketa iš Sirijos. Vadinasi, konkrečiai šita raketa mūsų informacinės erdvės nepasiekė! Grėsmė neutralizuota.

Jeigu išauštų baisioji diena X, gyventojams nereikėtų dalinti nei automatų, nei pabėgimo krepšių. Reikia kiekvienam duoti po ekspertą. Prie kiekvieno daugiabučio pastatome po televizijos kamerą online. Rūsyje – Valinskas. Pirmame aukšte – Laurinavičius. Antrame – komunikacijos specialistas.

O ant stogo – Delfi faktų tikrintojas su žiūronais. Pamatęs priešą jis nedelsdamas patikrina, ar priešas tikrai priešas. Jeigu patvirtinama iš dviejų nepriklausomų šaltinių – kviečiamas diskusijos dalyvis. Ir tada prasideda griežtas, atgrasantis atsakas.

Dirba nauja Krašto apsaugos ministerijos struktūra – Greitojo komentavimo pajėgos. Budėjimas visą parą. Priešui dar tik kertant sieną, televizijoje jau sėdi keturi žmonės. Vienas sako, kad situacija sudėtinga. Antras – kad reikia išlaikyti rimtį. Trečias primena istorinį kontekstą.apie baisius ruzzus. Ketvirtas sako, kad visuomenė neturėtų daryti skubotų išvadų.

Kol priešas pasieks Vilnių, turėsime jau septynias diskusijų laidas ir specialią rubriką. Tai ir yra atgrasymas. Galima būtų atsisakyti ir dalies žvalgybos. Kam slapta klausytis, ką priešas sumanė, jeigu galima pakviesti politologą ir paklausti, ką priešas tikrų tikriausiai planuoja? Žvalgybininkui juk dar reikia mokėti algą, mokyti kalbų, siųsti į užsienį, pirkti techniką...

O Jakilaitis tai pats ateina į studiją, kartais net nemokamai. Ir viską žino. Ypač tai, kas bus po dvidešimties metų. Tiesa, po dvidešimties metų niekas nebeatsimins, ką jis sakė, bet tai dar vienas sistemos privalumas. Todėl ateityje nacionalinio saugumo biudžetą siūlyčiau sudaryti labai paprastai. VSD – 50 milijonų. LRT – 100. 

Kariuomenei – kas liks, o jeigu nieko neliks, kariuomenė neturėtų dramatizuoti. Apie jos problemas bus parengta labai gera laida. Pakviesime ekspertus. Bus dvi nuomonės ir abi teisingos – reikia didinti finansavimą. O jeigu priešas vis dėlto puls, svarbiausia neleisti jam užimti LRT 0televizijos bokšto.

Atskira nacionalinio saugumo šaka – "priedangos". Su jomis mes jau beveik pasiruošę karui. Ant namų prikabino daug lentelių PRIEDANGA. Ateini – durys užrakintos, nes rūsys privatus. Paskambini administratoriui – sekmadienis. Paskambini pirmininkui – jis sodyboje. Paskambini 112 – ten paaiškina, kad čia ne jų kompetencija.

Raketa tuo metu irgi laukia, nes juk Lietuva yra teisinė valstybė, todėl negalima pradėti bombardavimo, kol nebaigtos administracinės procedūros. Jeigu duris vis dėlto kas nors atrakina, paaiškėja, kad priedangoje yra dvidešimt metų nekeisti vamzdžiai, trys dviračiai, keturiasdešimt stiklainių, žieminės padangos ir Petro iš penkto aukšto spinta.

Bet svarbiausia – lentelė yra! O lentelė ir yra mūsų civilinės saugos doktrinos esmė. Nes pastatyti tikrą slėptuvę brangu. O parašyti, kad čia slėptuvė, daug pigiau. Tai labai pažangi valstybės valdymo technologija. Jeigu neturime ligoninės – pakabiname lentelę „LIGONINĖ“. Jeigu neturime tilto – „TILTAS“. Jeigu neturime pinigų – „GEROVĖS VALSTYBĖ“. Ir sistema veikia!

Todėl karo atveju gyventojams būtų išdalintas priedangų žemėlapis. Žmogus telefone mato žalią taškelį už 300 metrų. Bėga. Atbėga. Durys užrakintos. Telefone taškelis vis tiek žalias, vadinasi, statistiškai žmogus jau saugus. Jeigu raketa pataikys, metinėje ataskaitoje vis tiek liks, kad tame rajone priedangomis buvo aprūpinta 87 procentai gyventojų.

Bet čia susistoja labai svarbus klausimas: o ką priedangoje veiktų LRT? Atsakau: pirmiausia – tiesioginė transliacija. Rūsyje pastatomas stalas, ant jo – kaip mikrofonų miškelis. Už stalo – vedėjas, politologas, psichologas, komunikacijos ekspertas ir atsargos Ukrainoje pulkininkas. Aplink sproginėja, nuo lubų grėsmingai byra tinkas.

Jakilaitis išlieka, kaip visada, profesionaliai ramus:
– Pone eksperte, ar jau galime teigti, kad sprogimas įvyko, ar vis dėlto reikėtų palaukti oficialaus institucijų patvirtinimo?

Ekspertas atsako:
– Vienareikšmiškai vertinti dar anksti.

Antras sprogimas. Užgęsta šviesa.
– Situacija dinamiška, – sako politologas.

Trečias sprogimas. Nukrenta lentyna su konservais.
– Svarbiausia nepasiduoti panikai, – primena psichologas.

Tada įsijungia Delfi faktų tikrintojas. Jis nustato, kad socialiniuose tinkluose platinamas teiginys „mus bombarduoja“ yra iš dalies klaidinantis. Tuo metu kažkas daužo į užrakintas priedangos duris.

– Įleiskit, blet!

Vedėjas sunerimsta. Ne dėl žmogaus, dėl keiksmažodžio tiesioginiame eteryje. Garso režisierius skubiai nutildo mikrofoną. Nacionalinis manipuliuotojas privalo išlaikyti standartus net karo metu.

Po reklamos, kurios nėra, nes juk visuomeninis transliuotojas, grįžtame į studiją. Duris vis dar daužo. Vedėjas Jakilaitis paaiškina:
– Primename, kad gyventojai turėtų naudotis oficialiai pažymėtomis priedangomis.

Žmogus už durų:
– Tai, blet, čia ir yra oficialiai pažymėta priedanga! Įleiskit, blet!

Studijoje trumpam stoja nejauki tyla. Tokio klausimo scenarijuje nebuvo. Tada politologas išgelbsti situaciją:
– Turime suprasti, kad priedanga nėra vien fizinė sąvoka.

Labai teisingai. Priedanga pirmiausia yra mūsų atsparumas, todėl nebūtina į ją patekti. Svarbiausia žinoti, kad ji yra ir pažymėta interaktyviame žemėlapyje. Su lentele. Ir jeigu vis dėlto žūtum prie užrakintų jos durų, nereikia sakyti, kad valstybė tavimi nepasirūpino. 

Lentelė juk buvo! O kitą rytą LRT praneštų: „Naktį Lietuvos priedangų sistema atlaikė.“ Ir tai būtų visiška tiesa. Nė viena lentelė nenukrito.

Salėje gęsta šviesa. Audringi plojimai, pereinantys į ovacijas.
UŽKANDA