JAV skerdyklose specialiai išmokytas ožys vesdavo avis į skerdimo vietą, o pats paskui būdavo atskiriamas ir paliekamas gyvas, kad tą patį padarytų su kita banda. Apie tai plačiai rašoma amerikiečių praeito amžiaus žiniasklaidoje. Netgi dokumentuota aprašant skerdyklų veiklą.

Varyti bandą į skerdimo patalpą nepatogu — baidosi, grūdasi, sustoja. O paskui kitą gyvulį eina, todėl buvo išmokomas ožys. Mėsos apdirbimo įmonės Omahoje „Skinner Meat Packing Plant“ technologijų aprašyme nurodoma, kad ožys nuvesdavo avis rampa į skerdyklą iki pat penktojo aukšto ir pasišalindavo. Jis buvo vadinamas "Judo ožiu".

Taigi čia ne Ezopas, Orwellas ar koks nors ten Rusteika. Čia – konkretus skerdyklos technologijos aprašymas. Pasirodo, vaikučiai, kad norint valdyti avių bandą, nebūtina valdyti avių. Užtenka ožio – štai ir visas didysis bandos valdymo mokslas. Ir kuo ilgiau apie jį galvoju, tuo mažiau jis atrodo apie avis.

Nes norint valdyti bandą nebūtina įtikinti kiekvienos avies. Nebūtina net daugumos, tik reikia surasti ožį, paskui kurį ta dauguma nueis. Tam reikia protingesnio už avis, prijaukinto, sotaus ir žinančio, kur durys. Ir avys eina paskui – niekas jų nevaro, jos nebijo, pačios eina todėl, kad eina kitos.
Taip joms daug geriau, nes ožys nepanašus į piemenį, kurio avys prisibijo. Jis labai primena savą: keturios kojos, barzdelė, ėda tą pačią žolę. Smirda maždaug taip pat, tai kodėl juo nepasitikėti? Niekas avių nemuša, netampo už kojų, nueina pačios. Tai aukštasis bandos valdymo menas.
Primityvūs piemenys stato tvoras, labiau protingi — ženklus. Dar protingesnis gasdina botagu, kad už tvoros pavojinga. O protingiausias suranda ožį, kuris pašertas eina reikiama kryptimi. Avys pačios pradeda reikalauti, kad vartai būtų kuo greičiau atidaryti, net piktintis tomis, kurios neina.

Ko stovi? Ar tu prieš bandą? Gal tau žolė nepatinka? Visi normalūs jau nuėjo! O tu ką siūlai? Matyt, vilkų lauki? Ar ne laikas tave į skerdyklą?

Paskutinis klausimas esminis. Nes avis, sustojusi prie vartų ir pasakiusi „nežinau, kas ten ir nenoriu eiti“, tuojau pat privalo pateikti alternatyvią avinų judėjimo strategiją, šėrimo pagrindimą, poveikio ganyklos aplinkai vertinimą ir bent trijų nepriklausomų piemenų išvadą. O ožiui nieko pagrįsti nereikia, nes juk lyderis.
Ir, žinokit, šiuolaikinis ožys pats net nebeveda bandos, o formuoja kryptį, kadangi tvartas ir ganykla — bendroji bandos erdvė. Ir ten jokių tvorų, o saugumo architektūra. Vietoj botagų naudojamos atsparumo priemonės ir avys veikiai tampa pilietine banduomene. O jei už paskutiniųjų durų girdėti keistas metalinis žvangėjimas, tai tik vyksta būtini struktūriniai skerdyklos pokyčiai.

Procesui judant toliau palaipsniui ožių prisiveisia tiek, kad piemens su botagu nebereikia. Atsiranda ožiai skerdyklos žinovai, ožiai visko paaiškintojai, ožiai banduomenininkai, ožiai bliovimo formuotojai. Ir net laisvieji ožiai, kurių nepriklausomą šėrimą finansuoja ar net premijuoja pats ūkininkas.

Ir kaip karštai jie ginčijasi! Vieni sako, kad į vartus reikia eiti greičiau, kiti — kad lėčiau. Trečias reikalauja daugiau įtraukties einant, ketvirtas – tik už vertybiškai jautrų varymą. Penktas griežtai kritikuoja piemenį, nes vartai per siauri. Ir visi penki eina pro tuos pačius vartus. Avys žiūri ir džiaugiasi: kokia įvairi nuomonių įvairovė!

Geriausias ožys ne tas, kurį apmoko ir šeria, nes toks pavojingas ir gali sužinoti, kas už paskutinių durų. Geidžiamiausio šerti nebereikia, nes tiki, kad jo gyvenimo misija — vesti avis pro vartus. Baisiai pyksta ant abejojančių, naktimis rašo eilėraščius apie atsilikusias avis. Kiekvieną rytą ragina bandą susitelkti.
Virvė jau persikėlė į jo galvą. Procesui tęsiantis avys irgi išmoksta būti mažais ožiais. Viena prižiūri kitą, viena kitą pataiso ir apskundžia. Paiškina, ko reikia bijoti, iš ko galima juoktis, ką galima mylėti ir apie ką geriau garsiai nebliauti. Piemuo gali ramiai gerti alų – banda jau pati save gano.

Tvora nebereikalinga, nes kiekviena avis savo makaulėje nešiojasi po mažą tvorelę. Kartais dar kuri nors sena, kvaila avis sustoja ir paklausia: kur mes iš tikrųjų einam? Visa banda atsisuka, ožys ilgai žiūri į ją geromis, rūpestingomis akimis: ir kodėl kokia tu pikta... Apie vartus klausti negalima, reikia tik diskutuoti, kokiu greičiu pro juos eisime.

Ir tai paskutinė, aukščiausia bandos išsivystymo stadija, prasidėjusi nuo Judo ožio.