Laimi tas, kuris geriausiai supranta, kokią tiesą tikriniai lietuviai norėtų išgirsti. Išrinkę jį tikriniai lietuviai reikalauja vykdyti pažadus, kuriuos patys puikiai žinojo esant neįvykdomus.

Tikriniai politikai savo ruožtu nuolat kalba apie tautos valią. Kol tauta pritaria – ji išmintinga, kai nepritaria – suklaidinta. O jeigu, neduokdie, protestuoja – nesupranta sudėtingos situacijos ir grėsmių.

Geriausiai tai jei tikriniai lietuviai tyli – reiškia, pritaria. Bet kai per rinkimus balsuoja ne taip – demokratijai iškyla grėsmė, todėl demokratijos gynėjai kartais labiausiai bijo demokratijos.

O kad tikriniai lietuviai nusiramintų, demokratijos gynėjai labai nori aktyvios pilietinės visuomenės. Rengia jos aktyvinimo programas tiems kuriems reikia, skiria finansavimą, organizuoja visokias ten konferencijas.

Bet jei visuomenė iš tikrųjų suaktyvėja ir ateina prie valdžios langų, iškviečiama riaušių policija.