°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Pirmą kartą istorijoje NASA ir ESA pavyko detaliai užfiksuoti dvigubus saulės išsiveržimus

      Nuotrauka: Cosmos Magazine nuotr.

      2021-06-01 09:00:00

      Naudodami įvairius prietaisus, įskaitant ir naująjį „Solar Orbiter“, NASA ir Europos kosmoso agentūra (angl. „ESA”) užfiksavo unikalų reginį -  daugybinius saulės išsiveržimus, sudarytus iš milijardų tonų plazmos.

      NASA ir Europos kosmoso agentūra palydovą „Solar Orbiter“ paleido 2020 m. vasario mėnesį. Palydovas pirmą kartą priartėjo prie Saulės 2021 m. vasario 10 d., pasiekęs pusiaukelę ir atsidūręs 77 milijonų kilometrų atstumu tarp mūsų planetos ir saulės. 

      Skrydžio metu palydovas sėkmingai užfiksavo du saulės išsiveržimus, vadinamus vainikinius masinius išmetimus (angl. „CME”), naudodamas tris skirtingas vaizdo sistemas.

      Viena iš jų įamžino pačią Saulę, antroji užfiksavo energijos perdavimą per išorinę Saulės atmosferą, o trečioji užfiksavo elektra įkrautas daleles, dulkes ir kosminius spindulius, kurie buvo paleisti į kosmosą.


      Masiniai vainikiniai išmetimai dažnai sukelia milžiniško masto saulės audras, kurių metu elektra įkrautos dalelės bombarduoja Žemę ir netgi sutrikdo ryšių palydovus ir navigacijos sistemas.

      1989 m. tokio tipo saulės audros Kvebeke atjungė elektrą, o dvi kitos saulės audros 2017 metais, iškart po uragano „Irma“ nusiaubimo, visai dienai sutrikdė radijo ryšį, todėl šio saulės reiškinio supratimas yra ypatingai svarbus ir čia, Žemėje.

      Tuo tarpu kitoje Saulės pusėje esantis  Europos kosmoso agentūros palydovas „PROBA-2” bei Saulės ir helosferos observatorija (angl. „SOHA”) užfiksavo tuos pačius saulės reikškinius iš kitos perspektyvos.

      „PROBA-2” nuotraukos yra kairėje, o „SOHA” Saulės plazmos išlydžio vaizdo įrašas pateikiamas dešinėje:


      NASA Saulės sausumos ryšių observatorija taip pat užfiksavo išsiveržimus. Vaizdo įraše buvo blokuojamas Saulės vaizdas, kad būtų įmanoma aiškiau ir be trikdžių parodyti pačius Saulės sprogimus.

      Šiuo metu Saulėje prasideda naujas 11 metų Saulės ciklas. Tikimasi, kad jo metu padažnės išsiveržimai ir saulės audros. Pakilti turėtų ne tik dažnis, bet ir intensyvumas, todėl tokio pobūdžio stebėjimai yra svarbesni nei bet kada anksčiau. 

      Per ateinančius šešerius metus palydovas mėgins priartėti prie saulės arčiau, nei bet kuris kitas žmogaus kurtas prietaisas. Prietaisas taip pat fiksuos Saulės sukimąsi, ilgą laiką sklandydamas virš konkrečių taškų ir taip suteikdamas dar daugiau žinių apie mūsų žvaigždę.

      Dabar NASA ir ESA galės veiksmingai stebėti saulės spindulių pliūpsnius ir išsiveržimus nuo pat pradžios, iki  kol jie pasieks mūsų planetą. Tikimasi, kad tai leis kosmoso agentūroms ir pasaulio vyriausybėms koordinuoti ir sušvelninti saulės audrų keliamą grėsmę per ateinančius metus.

      Skaityti komentarus