Mokslininkai nori sužinoti daugiau apie Marso buvusią atmosferą, jos sandarą , kaip ji gaubė aplinką ir kiek laiko tvyrojo. Vienas iš būdų atsakyti į šiuos klausimus – apskaičiuoti atmosferos storį, pagal deguonies izotopų skaičių. Izotopai yra atomų atmainos, šiuo atveju deguonies atomų, kurių masė skiriasi, nes branduolyje yra skirtingas skaičius neutronų. Jei izotopas yra sunkesnis, jis išlieka planetos atmosferoje. Lengvesni izotopai paprastai pasimeta kosmose.

Marsas, palyginus su Žeme, turi daugiau sunkesnių izotopų. Mokslininkai gali panaudoti šią informaciją tam, kad išsiaiškintų, kaip greitai atmosfera Marse pasikeitė. Tiesa, sunkių ir lengvų izotopų santykis nėra stabilus.

„Ankstesni matavimo rezultatai Marse ar Žemėje parodė skirtingus izotopų santykio rezultatus“,- sakė pagrindinis tyrimo autorius Timothy Livengood. „Mes pirmieji parodėme, kad šis santykis iš tikrųjų kinta net vienos dienos periode. Mūsų matavimai parodė, kad izotopų santykis Marse, lyginant su jų normaliu santykiu Žemėje, vidurdienį fiksuojamas 9proc sunkiųjų metalų sumažėjimas, o maždaug 13:30 8proc. jų padidėjimas.“

Tai paaiškina, kodėl ankščiau atlikti matavimai buvo netikslūs. Tai geros naujienos mokslininkams, nes tai reiškia, kad modelis, kuris nusako, kaip susidarė Marso atmosfera, tikriausiai yra teisingas.

„Modelis parodo, kad atmosferos nykimą sąlygojo procesas, kurį mes daugiau ar mažiau suprantame“,- teigė T. Livengood. „Mes dar turime išsiaiškinti kai kurias kritines detales, tačiau mums nereiks pasinaudoti egzotiniais būdais, kurie galėtų pašalinti CO2, nepakeisdami izotopų santykio arba pakeisdami tik tam tikrų elementų skaičių.“