Bet būtent tai ir yra kūrybiškumas: galimybių pastebėjimas ir jų vertimas meno kūriniais. Kol vieni bando išsiaiškint, kaip galėjo kilti tokia idėja, kiti kuria tas idėjas.

Psichologai ilgai bando išsiaiškinti, kaip tiksliausiai pamatuoti kūrybiškumą. Dažnai tam naudoja skirtingo mąstymo užduotis, kuriose jūs turite sugalvoti kiek galima daugiau kasdienio daikto panaudojimo būdų ar išeičių iš įvairių situacijų.

Tie, kurie gali įžvelgti daugybę panaudojimo būdų, yra laikomi daugiau kūrybiškais nei tie, kurie pastebi vos kelis.

Pasak mokslo, tarp penkių pagrindinių būdo savybių, yra viena, kuri skatina kūrybiškumą. Tai atvirumas pasiūlymams arba tiesiog atvirumas. Yra manoma, kad atvirumas yra pats tiksliausias prediktorius, nusakantis, ar žmogus sugebės kūrybiškai mąstyti.

Kol vieni žmonės kėdę mato tik kaip kėdę ir raketas galėtų panaudoti tik kosmose, kiti turi nenumaldomą smalsumą, kuris verčia juos nagrinėti daiktus iš visų pusių, o tai didina kūrybiškumą.

Kalbant apie tyrimus šia tema. Luke Smillie, vyriausiasis asmenybės psichologijos dėstytojas iš Melburno universiteto ir Anna Antinori, kandidatė į mokslų daktarus iš Melburno universiteto atliko tyrimą, kuris buvo išleistas „Asmenybės tyrimų“ žurnale ir rado, kad atviri žmonės ne tik turi kitokį požiūrį į pasaulį, bet iš tikrųjų kitaip mato daiktus nei vidutinis individas.

Tyrėjų komanda kalbėjo:

„Mes norėjome patikrinti, ar atvirumas yra susijęs su regos fenomenu, vadinamu binokuline konkurencija. Tai įvyksta, kai du skirtingi paveikslai yra vienu metu rodomi kiekvienai akiai, pavyzdžiui, raudonas lopas dešinei akiai ir žalias – kairiajai.

Stebėtojui atrodo, jog paveikslai pakaitomis apsikeičia. Vienu momentu jis mato tik žalią lopą, o kitu tik raudoną – kiekvienas stimulas užgožia kitą“

Binokulinės konkurencijos tyrimo dalyviai kartais mato susiliejusią arba išsibarsčiusią abiejų paveikslų kombinaciją, kaip vaizduojama viduriniame paveikslėlyje viršuje. Pasak autorių, tai tarsi kūrybiškas problemos sprendimas.

„Tyrimo metu mes radome, kad atviri žmonės matė susiliejusį arba išsibarsčiusį vaizdą ilgiau nei vidutinis žmogus. Be to, tiriamieji, kurie matė abi spalvas anksčiau, o tyrimo dieną buvo geros nuotaikos, abi spalvas matė dar ilgesnį laiko tarpą nei įprastai.

Mūsų atradimas rodo, jog atvirų žmonių kūrybiškumas išsikerojęs iki pat regėjimo centro. Atviri žmonės galimai pasaulį mato kitaip nei vidutinis žmogus.“

Galbūt mąstymas, jog kūrybingi žmonės mato pasaulį „geriau“ nei „normalūs“ – erzina, tačiau egzistuoja ir blogoji to pusė. Kai kurie žmonės, būdami be galo atviri naujovėms, turi kovoti su psichinėmis ligomis, įskaitant haliucinacijas.

Tiesa ta, kad nėra „geresnio“ požiūrio. Kiekvienas suvokimas yra nuostabus, nepriklausomai nuo žmogaus atvirumo. Nepaisant to, visada įdomu sužinoti, kad mokslas yra ištyręs, kodėl vieni žmonės yra kūrybiškesni už kitus.