Vadinamasis „kibernetinis ūkininkas“, dirbęs su NASA, siūlo kurti naujo tipo palydovą, sudarytą iš grybienos pluoštų, siekiant išspręsti vis didėjančią kosminių šiukšlių problemą.
Remiantis Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminių šiukšlių tarnybos (SDO) duomenimis, Žemosios Žemės orbitoje (LEO) yra daugiau nei 6900 dirbtinių palydovų, o sparčiai augančios privačios aviacijos ir kosmoso pramonės dėka, ši teritorija tampa vis labiau užteršta.
Kiekvienas naujas orbitoje paleistas palydovas padidina susidūrimo riziką, kurie tik dar labiau padidina esamą kosminių šiukšlių orbitoje problemą.
Pasibaigus palydovų tarnavimo laikui ar specialiai juos sudeginus, šie vėl patenka į atmosferą ir skleidžia nuodingas chemines medžiagas bei metalo daleles, kurios atmosferoje gali cirkuliuoti metų metus.
Norėdamas kovoti su abejomis šiomis problemomis, kibernetinio saugumo ekspertas, buvęs JAV jūrų pėstininkas, „kibernetinis ūkininkas“ Max’as Justice'as siūlo unikalų sprendimo būdą - palydovus gaminti iš grybų pluošto.
„Priklausomai nuo naudojamos grybienos tipo, ji gali būti lankstesnė, lengvesnė ir stipresnė už medieną, negana to, grybiena natūraliai daug atsparesnė ugniai. Aš net 5 minutėms įstačiau propano deglą į vieną iš grybienos blokų ir jis neužsidegė, tik pasirodė dūmai “, - pasakojo M. Justice.
Remdamasis savo ilgamete patirtimi aviacijos ir kosmoso pramonėje, M. Justice teigia, kad palydovai, sudaryti iš grybienos pluoštų, būtų atsparūs karščiui ir nekenktų aplinkai, o susidūrimo atveju labiau tikėtina, kad jie išliktų nepažeisti, lyginant su tradiciniais metaliniais analogais.
Grybų pluoštai išgaunami iš grybų šaknų ir vėliau gali būti išauginti į pritaikytas struktūras, kurios, išdžiovintos, yra ypač kietos, tačiau lengvos.
Šiuo metu tokie augaliniai pluoštai yra itin aktyviai tiriami, manoma, kad galima juos veiksmingai panaudoti statyboje ir gamybos pramonėje, įskaitant ekologišką būstą ir plastiką.
Tačiau M. Justice, daugiau nei 15 metų dirbęs su Nacionaliniu žvalgybos biuru (NRO), Nacionaline geografinės erdvės žvalgybos agentūra (NGA) ir NASA, yra grybų panaudojimo kosminės erdvės technologijų kūrimo procese pionierius.
Remiantis SDO duomenimis, nuo tada, kai „Sputnik 1“ pirmą kartą pasiekė orbitą 1957 metais, Žemojoje Žemės orbitoje (LEO) įvyko maždaug 560 sprogstamųjų palydovų gedimų, susidūrimų ir kitų avarijų.
Tai veda link vadinamojo „Kesslerio sindromo“, kuomet palydovų susidūrimai tampa vis dažnesni ir padidina katastrofiškos grandininės reakcijos sukėlimo tikimybę.
Vidutiniškai nuo 2021 m. kovo mėnesio kompanija „SpaceX“ dislokuoja apie 300 papildomų mini „Starlink“ palydovų per mėnesį, lyginant su maždaug 60 palydovų per mėnesį 2019 m. gegužės mėnesį. Bendrovė įvardijo savo tikslą - 12 000 mini palydovų, sudarančių dirbtinį LEO žvaigždyną.
Tuo tarpu „Amazon“ planuoja savo daugiau nei 3200 palydovų žvaigždyną. Nors privati kosmoso pramonė dar nėra įsipareigoję palydovus kurti iš grybienos, toks neįprastas sprendimas netrukus gali tapti geriausia įmanoma alternstyva, nes kosmoso agentūros siekia sušvelninti didėjančią riziką jų veiklai virš planetos ir už jos ribų.
Skaityti komentarus