°C
      2024 04 27 Šeštadienis

      Kodėl praėjus 60 metų nuo J. Gagarino skrydžio mes vis dar neatostogaujame kosmose?

      Nuotrauka: Thom Baur | Reuters nuotr.

      2018-05-14 11:00:00

      “Blue Origin <…> žada nepakartojamą vaizdą 100-160 km virš Žemės ir galimybę 3-6 min mėgautis nesvarumo būsena.

      1961 m. erdvėlaiviu Žemę apskriejęs Jurijus Gagarinas sužadino žmonijos norą pažinti kosmosą. Pirmasis žmogus, nusileidęs mėnulyje, Neilas Armstrongas dar labiau pakurstė šią idėją ir privertė visus patikėti, jog labai greitai visi atostogauti skrisime į Mėnulį. Tad kur dingo mūsų svajonė būti kosmoso turistais?

      Šiuo metu kosmose kaip turistai yra apsilankę 7 žmonės. Pirmasis iš jų 2001m.  buvo Denis Tito, paskutinis, po dešimties metų – Guy Laiberte. Nei vienas iš 6 vyrų ir vienos moters neišbuvo orbitoje ilgiau, nei 15 dienų. Visi jie skrido Rusijos “Soyuz” erdvėlaiviu ir už vieną vietą turėjo sumokėti tarp 20 ir 40 mln. dolerių.

      Nepaisant žmonijos kosmoso manijos ir privačių raketų kompanijų steigimo, per paskutinius devyneris metus nebuvo nei vieno žmogaus, kuris būtų tapęs “kosmoso turistu”.

      Kosmoso varžybas perima privačios kompanijos

      Kosmoso turizmas sustojo 2010 metais, kai ekspedicijos įgulos narių skaičius buvo padidintas iki šešių. Prieš tai laisvos vietos būdavo rezervuojamos žmonėms, viliantiems susimokėti už galimybę pakilti į orbitą, dabar jose sėdi profesionalūs kosmonautai.

      Vėliau atsirado milijardierių įkurtos kompanijos: “SpaceX”, “Blue Origin” ir “Virgin Galactic”, kurios skelbia, jog per kelerius ateinančius metus žmonėms, turintiems pakankamai pinigų,  pasiūlys galimybę išpildyti norą tapti kosmonautais.

      Galiausiai, visos trys privačios firmos pradėjo siekti bendro tikslo: sukurti daugkartinio naudojimo kosminius laivus. Tai padės ženkliai sumažinti kelionių sąnaudas ir, galų gale, kosminė erdvė taps prieinama daugeliui. Na, bent jau ne tik milijardieriams, bet ir milijonieriams.

      Šis įmonių trejetukas per kelis metus išdalino labai daug pažadų, bet patyrė daugybę nesėkmių bandomųjų skrydžių metu. Nepaisant to, noras sužinoti, kas  pirmasis pasieks finišo liniją, sukėlė tokį didžiulį susidomėjimą kosmosu, jog skaičiuojama, kad 2021 m. kosminės erdvės turizmas bus vertas 34 mlrd. dolerių.

      “Virgin Galactics” vadovas Ričardas Bransonas, interviu su “Bloomberg” 2017m. sakė: “Mes niekada nesugebėsime pastatyti pakankamai erdvėlaivių. Kosminio turizmo paklausa yra milžiniška.” Šiais žodžiais patvirtino didžiulį kosmoso industrijos potencialą.

       Pasiruošę skrydžiui?

      “Virgin Galactic” ir “Blue Origin” pagrindinis tiklas yra suteikti galimybę kosmoso turistams nukeliauti į vietas, esančias arti Žemės, o ne siųsti juos į kitas planetas. 

      R. Bransonas buvo vienas iš pirmųjų kosminių skrydžių privatininkų, kuris prižadėjo įspūdingas keliones aplink Žemės rutulį ir dar toliau. Kompanija jau nuo 2009 m. dalijasi svajone sutikti saulėlydį kosmose, tačiau pasikartojančios nesėkmės, ypač 2014 m. avarija, pasibaigusi piloto mirtimi, privertė šiuos planus atidėti.

       

      David McNew / Reuters nuotrauka

      “Kosmosas yra sudėtingas” kitą dieną po avarijos rašė R. Bransonas “bet to vertas”.

      Praėjusiais metais  generalinis direktorius paskelbė, jog tikisi pamatyti “Virgin Galactic” skraidinančią turistus iki 2018 m. pabaigos. Jų projektas pritraukė daugiau nei 600 žmonių, pasiryžusių sumokėti po 250 tūkst. dolerių už trumpą kelionę į kosmosą. Teigiama, jog tarp jų yra Leonardo DiCaprio, Katty Perry ir, jau žuvęs, Stephen Hawking.

      Tikima, jog tarp privačių kompanijų, siekiančių teikti kosminio turizmo paslaugas, pirmauja “Blue Origin”. Nors ji ir neketina skraidinti žmonių iki Tarptautinės kosminės stoties, tačiau žada nepakartojamą vaizdą 100-160 km. virš Žemės ir galimybę 3-6 min. mėgautis nesvarumo būsena. Be to, tokia kelionė yra gerokai pigesnė už tas, kurios vyko prieš dešimt metų – dabar prognozuojama kaina vyrauja tarp 100-200 tūkst. dolerių vienam keleiviui.

      Balandžio 29d. Jeff Bezos kompanija priartėjo prie savo tikslo, aštuntą kartą sėkmingai nuleidusi “New Shepard” daugkartinio naudojimo raketą, kuri pasiekė rekordinį aukštį – 107 km. Jos kapsulė turi didžiulius langus, pro kuriuos keleiviai galės stebėti žvaigždes. Šis faktas, kartu su “Blue Origin” ypatingai teikiamu dėmesiu “kliento patirčiai” leidžia spekuliuoti, jog netrukus bus paskelbta informacija apie galimybę įsigyti kelionės bilietus.

      Kaip teigia “Blue Origin”, klientai, norintys kilti jų raketa, gali tikėtis nuvykti į Teksasą penktadienį, visą šeštadienio dieną praleisti “smagiai” besitreniruodami kelionei ir pakilti į kosmosą sekmadienį. J. Bezos tikisi, jog 2018 m. pabaigoje - 2019 m. pradžioje galės turėti tikrus žmones raketose bandomųjų skrydžių metu.

      Nuskraidink mane… Aplink mėnulį?

      Jau sudariusi sutartį su NASA, skraidinti  reikmenis į Tarptautinę kosminę stotį, Elon’o Musk’o valdoma “SpaceX” turi grandioziškų planų, susijusių  su kosmoso turizmu.

      Kol kas kompanija orientuojasi į paslaugų kokybę, o ne kiekybę. Jos siūlomos kelionės yra daug sudėtingesnės už “Blue Origin” ar “Virgin Galactic”. Jau pernai metais “SpaceX” paskelbė, jog du žmonės sumokėjo už savaitės ilgio kelionę aplink mėnulį ir atgal. Tai būtų pirmoji kosminė  kelionė, kai turistai pasiekia mėnulį.

       Ambicinga misija turėtų įvykti šių metų gale ir skraidins, kaip teigia “SpaceX”, “žmonijos viltis ir svajones, varomas universalaus žmogaus noro suprasti ir pažinti.” Žmonių, užsisakiusių šią kelionę tapatybės nėra žinomos, taip pat neišduodama ir kelionės aplink Mėnulį kaina. Kai kurie šaltiniai teigia, jog vienos vietos kaina turėtų siekti 80-175 mln. Dolerių. Žinoma, Elon’as Musk’as taip pat planuoja būti pirmuoju žmogumi, kolonizavusiu Marsą ir tikisi tai įgyvendinti 2025 m. Tačiau, kaip pats teigia, tai yra “sudėtinga” ir “pavojinga” žmonėms, kurie ryšis būti kelionės į Marsą įgulos nariais. Palyginimui – NASA paskelbė daug kuklesnį tikslą – nusiųsti pirmąjį žmogų į raudonąją planetą 2030 m.

      Skaityti komentarus