Asteroidas, kurio dydis yra maždaug kaip pusė Everesto kalno, jau kitą mėnesį krypsta Žemės link. Mokslininkai teigia, jog susidūrimas yra mažai tikėtinas.
Manoma, kad objektas, vadinamas 52768 (1998 OR2), yra 1,6 - 4 km pločio ir praskris 6 290 589 km atstumu, judėdamas 31 319 kilometrų per valandą greičiu.
Pirmą kartą asteroidą NASA atrado 1998 m. Pasak jų, objektas yra „pakankamai didelis, kad galėtų sukelti globalų poveikį“, jei atsitrenktų į Žemę.
Pasak NASA centro tyrimų, stebinčių netoliese esančius objektus, galinčius susidurti su Žeme, asteroido tikimasi sulaukti balandžio 29 d., Trečiadienį, 04.56 val. rytų laiku (ET).
Objektas 52768 atrastas NASA diegiant „naują šiuolaikišką kompiuterinę ir duomenų analizės aparatūrą, kuri pagreitina mūsų artimų žemės objektų paiešką“, - pranešime teigė projekto vadovas daktaras Stevenas Pravdo.
CNN pranešė, jog asteroidas apskrieja saulę kas 1 340 dienas arba 3,67 metus ir užbaigia sukimąsi aplink savo ašį kas 4,11 dienas.
Neseniai spaudoje mirgėjo antraštės apie kitą asteroidą. Atrasta, jog jis sukosi aplink žemę pastaruosius tris metus.
NASA finansuojama „Catalina Sky Survey” atrado „mažąjį mėnulį”, pavadintą „2020 CD3“, kuris jau trejus metus orbitavo aplink mūsų planetą.
Apytiksliai apskaičiuota, kad pastarojo kosminio objekto skersmuo yra itin mažas, nuo 1,83 m iki 3,66 m. Jo paviršius šviečiasi panašai kaip C tipo asteroidų, kuriuose gausu anglies, žinoma, jog jie yra labai paplitę.
Šis retas pastebėjimas yra „didžiulė naujiena“. Nepaisant to, jog egzistuoja daugiau nei milijonas mums žinomų asteroidų, tačiau šis yra tik antrasis, skriejantis Žemės orbitos maršrutu.
Organizacija, įsikūrusi Arizonos universiteto Mėnulio ir planetų laboratorijoje Tuksone, Arizonoje, yra orientuota į arti Žemės esančių objektų stebėjimą ir atradimą. Naujausią jų radinį „2020 CD3” 2020 m. vasario 15 naktį danguje išvydo astronomai Kacperis Wierzchosas ir Teddy Pruyne'as.
Vėliau šis asteroidas buvo dar keturis kartus pastebėtas vasario 17-osios naktį. Šių įrodymų ekspertams pakako, jog įrodytų, kad objektas sukasi aplink mūsų planetą.
„SVARBIOS NAUJIENOS. Žemė turi naują laikinai užfiksuotą objektą / galimai - „mini mėnulį”, pavadinimu 2020 CD3. Naktį iš vasario 15 d. kartu su „Catalina Sky Survey“ komandos draugu Teddy Pruyne'u suradome dvidešimtąjį reikšmingą objektą “, - vasario 25 d. „Twitter” paskyroje džiugiomis naujienomis pasidalno K. Wierzchos, po to, kai tarptautinės astronomijos sąjungos padalinys klasifikavo asteroidą kaip laikinai užfiksuotą objektą.
Komanda palygino jo dydį su skalbimo mašinos išmatavimais, taip pat jie mano, kad, remiantis orbitos trajektorijos skaičiavimais, jis aplink Žemę sukasi jau maždaug trejus metus.
Paskutinysis „mini mėnulis”, pasirodęs Žemės gravitacijos lauke, pernai iš dangaus nukrito virš Australijos.
Šis dangaus kūnas 2016 metais buvo pastebėtas Australijos tyrėjų, tačiau anuomet buvo manoma, jog tai įprastas meteoritas.
Tyrėjai, analizavę minėtojo dangaus kūno trajektoriją, teigia, kad ugnies kamuolys, pavadinimu DN160822_03, prieš prarasdamas orbitą iš tikrųjų skriejo aplink Žemę, tad tai pavertė jį „mini mėnuliu”.
Anksčiau teleskopu buvo pastebėtas tik vienas tokio pobūdžio dangaus kūnas. Jis skriejo aplink Žemę 11 mėnesių, kol galiausiai išskrido į kosmosą.
2006 m. Arizonos universiteto „Catalina Sky Survey“ komanda aptiko mažą mėnulį, kurio dydis yra tarsi automobilio. Žinomas 2006 RH120 pavadinimu, jis orbitavo aplink Žemę mažiau nei metus nuo jo atradimo, tada vėl skriejo aplink Saulę.
Mūsų Mėnulis, kuriuo žengė Neilas Armstrongas, Buzzas Aldrinas ir kiti „Apollo“ misijos dalyviai, yra 3219 km skersmens ir skrieja aplink Žemę jau keturis milijardus metų.
Manoma, kad visiškai priešingai veikia „mini mėnulis”, esantis vos kelių metrų skersmens. Jis skrieja aplink planetą mažiau nei metus, kol tampa asteroidu ir krenta į Žemę kaip meteorų ugnies kamuolys.
Nors naujasis atradimas džiugina, nes tai tik antras žemės orbitoje skriejantis „mini mėnulis”, vienas ekspertas tikina, kad objektas gali būti viso labo žmogaus sukelta kosminė šiukšlė. Taip manoma todėl, nes jis stipriai atsispindi.
Pagrindinis šių stebėjimų astronomas Grigorijus Fedoretsas aiškino, kad užfiksuotas kūnas gali būti retas natūraliai akmenuotas objektas arba tai gali būti kažkas, ką žmonės prieš kelis dešimtmečius paleido į kosmosą, iš esmės, kosmoso šiukšlė.
„Papildomi stebėjimai, siekiant patikslinti objekto padėtį, padės mums nustatyti šio paslaptingo dangaus kūno orbitą ir galimą jo kilmę “, - teigė G. Fedorets bei pridūrė, kad jo atspindėjimas yra labai svarbi savybė, nes uolų kūnai paprastai turi santykinai mažą atspindį, lyginant su tokiais dalykais, kaip, pavyzdžiui, panaudotų raketų stiprintuvai.
Skaityti komentarus