Dvi didžiausios Saulės sistemos – Jupiteris ir Saturnas – pirmadienį vakare iš Žemės bus matomos itin arti viena kitos, o kitas toks įvykis pasikartos tik 2080 metais.
Vadinamoji didžioji jungtis (didžioji konjunkcija) atsitiktinai sutampa su žiemos saulėgrįža Šiaurės pusrutulyje ir astronominės vasaros pradžia mūsų planetos pietinėje pusėje.
Nors abi planetas skirs didesnis kaip 730 mln. kilometrų atstumas, žvelgiant iš Žemės jos atrodys esančios arčiau viena kitos nei bet kuriuo kitu metu per beveik 400 metų.
Optimali jungtis bus stebima 18 val. 22 min. Grinvičo (20 val. 22 min. Lietuvos) laiku.
Žvelgiant per teleskopą arba netgi gerus žiūronus abi dujų milžinės atrodys ne daugiau kaip penktadalio regimo Mėnulio skersmens atstumu viena nuo kitos.
Žvelgiant plika akimis jos susilies į „itin skaisčią“ dvigubą planetą, sakė Paryžiaus observatorijos astronomas Florent'as Deleflie (Floranas Delefli).
Vėliausia tokia artima Jupiterio ir Saturno konjunkcija įvyko 1623 metais, bet regionuose, kuriuose ją buvo galima stebėti, orai buvo nepalankūs.
Atrodo, kad dar ankstesnė jungtis, įvykusi 1 226 metų kovo 4-ąją, buvo matoma geriau.
Pirmadienį geriausios sąlygos stebėti bus giedro dangaus srityse ir arti pusiaujo.
Vakarų Europoje ir didžiojoje Afrikos dalyje žmonės planetų turėtų ieškoti pietvakarių kryptimi..
„Didžioji jungtis apibūdina laikotarpį, kai dviejų planetų padėtis Žemės atžvilgiu būna gana panaši“, – aiškino F. Deleflie.
Jupiteris aplink Saulę apsisuka per 12 metų, o už jį mažesnio ir tolimesnio Saturno metai trunka 29 žemiškuosius metus.
Abi planetos, žvelgiant iš Žemės, priartėja viena prie kitos maždaug kas 20 metų.
„Pakanka nedidelio prietaiso, netgi mažo binokuliaro, kad žmonės pamatytų Jupiterio juostas, jo pagrindinius palydovus ir Saturno žiedus“, – pažymėjo F. Deleflie.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Skaityti komentarus