°C
      2026 08 17 Pirmadienis

      Žodžiai, kurie atgaivina negyvas ląsteles

      Nuotrauka: ChatGPT iliustracija

      Autorius: Tatjana Zoreslava
      2026-08-17 15:00:00

      Mokslininkams pavyko įrodyti, kad žodžiai gali atgaivinti negyvas ląsteles!

      Tyrimų metu mokslininkai buvo priblokšti, kokia didžiulė galia slypi žodyje.

      Kaip jiems tai pavyko? Tyrimai parodė, kad sistemos geba įsiminti joms daromą poveikį ir tam tikrą laiką išsaugoti šią informaciją.

      Pradėkime nuo pradžių.



      Dar 1949 metais tyrėjai Enrico Fermi, Ulamas ir Pasta tyrinėjo netiesines sistemas – svyravimo sistemas, kurių savybės priklauso nuo jose vykstančių procesų.

      Tam tikromis sąlygomis šios sistemos elgėsi neįprastai. Tyrimai parodė, kad sistemos geba įsiminti poveikio joms sąlygas ir gana ilgą laiką išsaugoti šią informaciją. Būdingas pavyzdys – DNR molekulė, sauganti organizmo genetinę informaciją.

      Dar tais laikais mokslininkai kėlė klausimą: kaip įmanoma, kad „neprotinga“ molekulė, neturinti nei smegenų struktūrų, nei nervų sistemos, gali turėti atmintį, savo tikslumu pranokstančią bet kurį šiuolaikinį kompiuterį?

      Vėliau mokslininkai atrado paslaptingus solitonus.

      Solitonai, solitonai...

      Solitonas – tai struktūriškai stabili banga, egzistuojanti netiesinėse sistemose.



      Mokslininkų nuostabai nebuvo ribų.

      Juk šios bangos elgiasi tarsi protingos būtybės.

      Ir tik praėjus 40 metų mokslininkams pavyko gerokai pasistūmėti šių tyrimų srityje.

      Eksperimento esmė buvo tokia: specialiais prietaisais mokslininkams pavyko sekti šių bangų kelią DNR grandinėje.

      Keliaudama grandine, banga visiškai nuskaitydavo joje esančią informaciją.

      Tai galima palyginti su žmogumi, skaitančiu atverstą knygą, tik šimtus kartų tiksliau.

      Visiems eksperimento dalyviams tyrimo metu kilo tas pats klausimas: kodėl solitonai taip elgiasi ir kas jiems duoda tokią komandą?



      Kodėl solitonai taip elgiasi?

      Mokslininkas Piotras Petrovičius Gariajevas atliko tyrimus.

      Jis pabandė paveikti solitonus žmogaus kalba, įrašyta į informacijos laikmeną.

      Tai, ką pamatė mokslininkai, pranoko visus lūkesčius – veikiami žodžių solitonai atgydavo.

      Tyrėjai žengė dar toliau – šias bangas nukreipė į kviečių grūdus, kurie prieš tai buvo paveikti tokia radioaktyviosios spinduliuotės doze, kad DNR grandinės nutrūko ir grūdai tapo negyvybingi.

      Po poveikio kviečių sėklos sudygo.

      Mikroskopu buvo stebimas radiacijos pažeistos DNR atsikūrimas.

      Vadinasi, žmogaus žodžiai sugebėjo atgaivinti negyvą ląstelę, t. y. veikiami žodžių solitonai pradėjo pasižymėti gyvybę teikiančia galia.



      Šiuos rezultatus ne kartą patvirtino ir kitų šalių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Amerikos – tyrėjai.

      Mokslininkai sukūrė specialią programą, pagal kurią žmogaus kalba buvo paverčiama virpesiais ir uždedama ant solitonų bangų, o vėliau šiomis bangomis buvo veikiama augalų DNR.

      Dėl to gerokai paspartėdavo augalų augimas ir pagerėdavo jų kokybė.

      Eksperimentai buvo atliekami ir su gyvūnais. Po poveikio buvo stebimas kraujospūdžio pagerėjimas, pulso susinormalizavimas, geresni somatiniai rodikliai.

      Mokslininkų tyrimai tuo nesibaigė.




      Buvo atlikti eksperimentai, skirti žmogaus minčių poveikiui planetos būklei tirti. Eksperimentai buvo kartojami ne kartą, o paskutiniuose iš jų dalyvavo 60 ir 100 tūkstančių žmonių.

      Tai iš tiesų milžiniškas žmonių skaičius.

      Pagrindinė ir būtina eksperimento sąlyga buvo ta, kad žmonės turėtų kuriančių minčių.

      Todėl žmonės savo noru rinkdavosi į grupes ir nukreipdavo savo pozityvias mintis į tam tikrą mūsų planetos vietą.

      Eksperimento metu ir kelias paras po jo mieste smarkiai sumažėdavo nusikalstamumo rodikliai!

      Kuriančios minties poveikio procesą fiksavo moksliniai prietaisai, registravę itin stiprų teigiamos energijos srautą.



      Žmogaus mintis yra materiali!

      Eksperimentai esą įrodė žmogaus minčių ir jausmų materialumą bei neįtikėtiną jų gebėjimą priešintis blogiui, mirčiai ir smurtui.

      Dar kartą mokslininkai, pasitelkdami savo tyrimus, moksliškai patvirtina senas, visiems žinomas tiesas – žmogaus mintys gali ir kurti, ir griauti.

      Juk būtent nuo to, kur nukreipiame savo dėmesį, priklauso, ar žmogus kurs, ar neigiamai veiks aplinkinius ir save.

      Pasirinkimas lieka žmogaus rankose, nes būtent nuo mūsų dėmesio krypties priklauso, ar kursime, ar neigiamai veiksime aplinkinius ir save.

      Žmogaus gyvenimas – tai nuolatinis pasirinkimas, ir galima išmokti rinktis teisingai bei sąmoningai.



      Skaityti komentarus