Anot Rusų mokslininko, labai tikėtina, jog Veneros paviršiuje gyvena paprastos struktūros bakterijos. Bendra JAV ir Rusijos kosminė misija, planuojama 2026 metais, ieškos būtent to - gyvybės Veneroje.
Venera - tai karščiausia planeta saulės sistemoje, kurios paviršiuje temperatūra siekia iki 465 laipsnių Celsijaus. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, anot Ludmilos Zasovos, JAV ir Rusijos bendro projekto Venera-D vadovės, paprastos struktūros bakterijos teoriškai galėtų išgyventi tokioje aplinkoje.
Nors debesys Veneroje pagrinde sudaryti iš sieros rūgšties, juose galime rasti ir 15-20 proc. vandens. Mokslininkės teigimu, sudėjus vandenį, aukštą temperatūrą ir atmosferinį slėgį - apatiniame debesų sluoksnyje gyvenimo sąlygos panašios į žemės.
Per paskutiniuosius 30 metų, ant Veneros paviršiaus nenusileido nei vienas robotas ar palydovas. Paskutinis palydovas, nusileidęs ant Veneros paviršiaus, buvo Rusijos „Vega 2“. Venera-D programos tikslas - atgaivinti kosminius tyrinėjimus Veneroje. Šį projektą 20 metų plėtojo rusai, o 2015 metais prie jų prisijungė ir NASA ir surinko jungtinę tarptautinių tyrėjų komandą.
Misijos metu planuojama ne tik nuleisti robotą ant Veneros paviršiaus, bet įtaisyti ir orbituojantį palydovą, ilgalaikę kosminę stotį ir debesyse kabančią platformą. Mokslininkai teigia, jog platforma debesyse bus aprūpinta aukščiausiomis technologijomis, tarp jų ir labai jautriais mikroskopais, kuriais bus galima ieškoti bakterijų atmosferiniuose debesyse.
Nors misijos siekiai dideli, tikslios techninės detalės kol kas neapspręstos. „Kol kas, mes dar tik planavimo stadijoje. Anksčiausia įmanoma paleidimo data - 2026 metai, bet didelis klaustukas, ar sugebėsime tilpti į šiuos rėmus."- teigė Tracy Gregg, viena iš Venera-D programos vadovių.
Daugiau apie kosminę programą anglų kalba galite paskaityti čia.
Skaityti komentarus