Juodoji skylė atskiria mokslinę fantastiką nuo mokslinių faktų. Kita vertus, mokslininkai niekada nėra regėję, kaip juodoji skylė įtraukia tai, kas priartėja per arti. Tačiau ten, kur juodosios skylės pabaiga, baigiasi realybė ir prasideda fantastika – tai vieta, kur nė vienas erdvėlaivis nėra buvęs.
Taigi, viskas, kas vyksta už tos ribos, juodosios skylės viduje – paslaptis. Mokslininkai sutinka, kad patekus į juodąją skylę ir keliaujant ja pakankamai ilgai, gravitacija taptų tokia galinga, jog ji sunaikintų bet ką savo kelyje. Tačiau mokslinės fantastikos filmai suteikia daugiau optimizmo. Ten juodosios skylės virsta vartais į kitas kosmoso vietas, laikmetį ar dimensiją. Pasirodo, kai kurie mokslininkai šiuo metu mano, kad tokie filmai nėra tik tuščios kalbos. Juodosios skylės galėtų būti vartai į neatrastas kosmoso vietas; tam reikia tik tam tikros rūšies skylės.
Kiekvienos juodosios skylės centre yra begalinio tankio taškas, vadinamas singuliarumo tašku. Tai suteikia juodosioms skylėms stiprią gravitacijos trauką. Ilgą laiką mokslininkai manė, kad visi singuliarumo taškai – vienodi, tad viskas, kas patenka į skylę, bus sunaikinta vienodai: traukiant ir tempiant iki begalybės ilgio spagečio.
Tačiau viskas pasikeitė, kai ankstyvaisiais 1990-aisiais skirtingos mokslininkų komandos iš Kanados ir JAV atrado antrą singuliarumo tašką, vadinamą „masės infliacijos singuliarumo tašku“. Jo gravitacinė trauka taip pat yra stipri, tačiau ji jus temptų mažiau, todėl tikėtina, kad išliktumėte gyvi, o ta reiškia, kad galėtumėte išgyventi kelionę juodąja skyle. Dar aiškiau kalbant, kelionę pro didelę, besisukančią juodąją skylę, kurioje šie singuliarumo taškai egzistuoja.
Žinoma, astronautai dar negali keliauti juodąja skyle, pirmiau reikia ištirti šią teoriją. Tiesa ta, kad geriausia vieta tirti – didžiulė juodoji skylė, kuri įsikūrusi mūsų galaktikos centre, kitaip žinoma kaip Paukščių takas, kuris nutolęs per 27,000 šviesmečių. Ne pats patogiausias atstumas keliauti.
Todėl vietoje to mokslininkai pasitelkė kompiuterines simuliacijas, kad patikrintų, kas atsitiktų, jei mes patektume į izoliuotą, besisukančią juodąją skylę. Mokslininkų komanda iš UMass Dartmout ir Georgia Gwinnett koledžo kaip tik tai ir padarė.
Lior Burko: „Jūs pajusite šiek tiek didesnę temperatūrą, tačiau tai nebus žymus padidėjimas. Jūs paprasčiausiai neurėsite pakankamai laiko, kad galėtumėte suvokti, kas vyksta ir reaguoti į išorines jėgas. Tai praeis labai greitai.“
Jis pridūrė, kad kelionę silpnu singuliarumo tašku galima palyginti su greitu piršto perbraukimu per žvakės liepsną, kuri yra įkaitusi iki 1000 laipsnių Celsijaus. Jei pirštą liepsnoje laikysite per ilgai, nudegsite, tačiau greitai braukiant, jūs beveik nieko nejausite. Jei silpnu singuliarumo tašku keliautumėte reikiamu greičiu ir pagreičiu ir tinkamu metu, jūs galite beveik nieko nepajusti.
Kas atsitiks, kai pateksite į kitą skylės pusę, niekas nežino, tačiau L. Burko turi savo teoriją. Jis teigia, jog mes pakliūsime į nutolusią kosmoso dalį, gal net šviesmečiais nutolusią nuo bet kurios planetos ar žvaigždės. Yra ir antra teorija, kuri yra labiau tikėtina: mes patektume į visai kitą galaktiką.
Mokslininkai teigia, jog reikia daugiau tyrimų, kad bent šiek tiek priartėtume prie galimybės keliauti juodosiomis skylėmis. Tačiau, kai būsime pasiruošę, viena iš saugiausių vietų keliauti būtų didžiulė juodoji skylė mūsų galaktikos centre, vadinama Sagittarius A*. Tai gali tapti mūsų kelionės bilietu iš Paukščių tako.
Skaityti komentarus