°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Simona Bružaitė: Priklausomybė nesveikam maistui

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2020-11-14 09:00:00

      Valgome tam, kad gyventume, bet gyvenam tikrai ne vien dėl to, kad pavalgytume. Girdėta mintis? Daugeliui, manau, kad taip! Visi vienaip ar kitaip priklausome nuo maisto – kad palaikytume savąją gyvybę, kad pasisotintume, kad turėtume energijos nudirbti vienus ar kitus darbus, kad galėtume protauti, žvaliai bendrauti, tiesiog, kad būtume sveiki!

      Tačiau ką daryti, jei turime priklausomybę nesveikam maistui? Kartais, galbūt, reikia ir to, bet visais atžvilgiais kenkiame savo organizmui, teršiame jį. Jei yra begalinis noras kuo daugiau „prisikimšti“, galbūt visa tai būtų galima prilyginti daugiau emociniam valgymui? Liūdžiu – valgau, nesiseka darbe ar apskritai gyvenime – valgau, patiriu nemalonų ir erzinantį nerimo jausmą – valgau, ankstų rytą savo replikomis supykdė kaimynas – valgau... ir taip be galo... Tas toks begalinis noras užkandžiauti, vos tik kam nemalonaus nutikus, tikrai prie gero nepriveda... Tad labai svarbu nuo mažumės ugdyti saiko jausmą, diegti sveikos mitybos taisykles ir principus.


      Galbūt valgymą galima prilyginti net savotiškai savęs įtaigai – va, pavalgysiu/privalgysiu ir būsiu ne tik labai sotus, bet ir laimingas, patenkintas  žmogus... Tačiau, jei ir taip, tai tik tam kartui, tai valandai ar tam pusdieniui. Dažnai būna ir taip, kad valgymu tarsi slopinam kai kurias savo emocijas. O tada... persivalgymas garantuotas. Nieko nuostabaus, nes žmogus – tokia jau būtybė, kuri daug ką daro greitai, ūmiai, emocionaliai, kartais net – nesusimąstęs/ekspromtu. Ir tik po to jau pagalvoja, „o gal ir nederėjo/nereikėjo tiek prisivalgyti, jaučiu sunkumą, o dar ir svoris auga... turiu kaip nors susiimti!” Ir tikrai, yra tokių entuziastų, kurie tikrai va taip sumąsto/susimąsto ir… “susiima”, pakeičia savosios mitybos įpročius. Svarbu, kad nebūtų mąstoma “dabar kurį laiką sveikai pasimaitinsiu, pabūsiu sveikuolis, gal kiek svorio numesiu, o jau po to, - vėl valgysiu savo taip mėgiamus mėsainius toliau, nes kitaip, žinau save, - negaliu.” Stop. Klaida. Įpročiai turėtų būti pakeisti visam gyvenimui, na arba bent jau mąstykim, kad kuo ilgesniam laikotarpiui. Taip, sunku, taip, kartais ima ir pritrūksta tos valios, taip, maistas – gal netgi vienas iš gyvenimo malonumų, ypač, jei tas maistas skanus, saldus ir gausus… Tiesa, nebūtinai saldus, nes skonis – išties draugų neturi… Kas saldumo, kas sūrumo, bet sveikatos žiūrėti reikia.

      Turėkim tos valios, ugdykimės kaip įmanydami saikingumo jausmą savyje. Tai yra nesunku, jei tik turime tikslą. “Būsiu gal ir ne pats geriausias ar pavyzdingiausias sveikuolis, bet tikrai sveikesnis, negu kada nors anksčiau buvau…” Visa tai motyvuoja. Tad pasipriešinkime tai nesveiko maisto priklausomybei. Žingsnis po žingsnio, diena po dienos ir pavyks. Turi pavykti!

      Skaityti komentarus

      Irena 2023 07 02 04:26

      Sveiki, man is tikro padejo 12 zingsniu programa, panasi i anoniminius alkoholikus. Supratau, kad yra egzistuoja tikra priklausomybe nuo maisto ir, kad mano kunas yra alergiskas kai kuriems maisto produktams. Cia ne koks moralinis smerkimas uz silpna valia, bet tikra liga. Jei kas domites ir norite pagalbos, galite man rasyti su klausimais siuo adresu - [email protected]

      0
      0
      Atsakyti

      Komentuoti gali tik registruoti vartotojai