Kažkuriuo gyvenimo momentu dauguma mūsų priėmėme mintį, kad esame „sugedę“. Kad visą laiką turime taisytis, tobulėti, keistis – lyg pats mūsų buvimas būtų problema, kurią reikia išspręsti. Todėl buvome išmokyti nuolat ieškoti gydymo, pritarimo, „dingusios dalies“, kuri pagaliau padarytų mus „pakankamus“.
Tačiau tai – didžiausias melas.
Tu negimei kaip projektas, kurį reikia remontuoti. Tu gimei užbaigtas. Gimei su vidine ugnimi, su galia ir prasme, tekančia tavo viduje, ir jokiai išorinei valdžiai nebuvo duota teisė to suteikti ar atimti. Sistemai naudinga įtikinti tave, kad esi mažas, netobulas ir priklausomas. Tačiau tiesa yra priešinga: tu esi neapsakomai galingas.
Kai liaujiesi vaikytis savęs „taisymo“ iliuzijos, tu pradedi susigrąžinti galią, kuri visada buvo tavyje. Tada pradedi gyventi taip, kaip ir buvai skirtas gyventi – ne kaip kažkas, kas laukia, kol bus „užbaigtas“, bet kaip tas, kuris čia yra tam, kad kurtų, budintų, mylėtų ir šviestų.
Atmink: tavo vertė niekada nebuvo abejotina. Vienintelis klausimas – ar leisi sau žengti į tą Dievo duotą galią, kuri nuo pat pradžių gyvena tavyje.
Skaityti komentarus