Kaip ir šiuolaikinis medicinos mokslas - Ajurveda (Kokybiško gyvenimo išmanymas) supranta, kad mūsų kūnai susideda iš skirtingų audinių.
Kaulai, Kraujas, Raumenys, Nervai, Riebalai... Tačiau Ajurvedoje aprašomas vienas audinys kurio šiuolaikinis mokslas nemini, bet Ajurveda akcentuoja kaip visų audinių ir gyvybės esenciją.
Tai Ojas (Lietuviškai Odžas) - šis audinys nėra fiziškai apčiuopiamas. Tai elektromagnetinis spindesys kurį matome harmoningai ir sveikai gyvenančio žmogaus veide. Tarp kitko, tai tas pats spindesys kurį matome Krikščionių šventųjų atvaizduose. Tai ne fantazija, o realus reiškinys, tiesiog labai retas šiais laikais ir vėliau tekste paaiškinsiu kodėl.
Įdomu tai, kad Ajurvedos raštai aprašo procesus kurių dėka galime statyti, atgaivinti ir stiprinti skirtingus organizmo audinius. Kiekvienam audiniui palankus tam tikras maistas, įvairūs sveikatingumo įpročiai ir kūno priežiūros formos. Tačiau kokybiškas Odžas reikalauja daugiau negu fiziškai apčiuopiamos organizmo dalys. Šis giluminis spindesys reikalauja - Ačara Rasayana (Atgaivinimo kylančio iš etiško gyvenimo būdo).
Štai savybės kurios kuria žmogaus spindesį (grožį kuris nepriklauso nuo veido bruožų): Sąžiningumas, nesmurtas, atjauta, dėkingumas, rami kalbėsena, juslių kontrolė, pagarba gyvenimui, emocinė savireguliacija.

Nesvarbu kiek suvalgysime mineralų, proteino ar vitaminų - odžas nuo to nepagerės. Juk tai psichofizinė struktūra, sielos spindesys. Šis švytėjimas atspindi ne tik, fizinio kūno, bet ir mūsų proto kokybę. O kiek dažnai mes rūpinamės savo protais? Liūdna pastebėti, kad Lietuvoje ir kitose moderniose Europos šalyse kur Dvasingumas ir moralus gyvenimo būdas yra smarkiai degradavęs - Odžas yra retai sutinkamas. Užtat yra pakilusi paklausa plastinėms operacijoms, botoksui ir makiažui. Indijoje ir tarp pasiturinčių ir tarp vargingai gyvenančių pastebėti veido spindesį tenka daug dažniau negu taip vadinamose pirmosiose pasaulio šalyse. Pagrindinė to priežastis, kad dvasingumas čia yra ne identiteto dalis, o kasdienybė. Žmonės ne tik deklaruoja tikintys dievu, bet ir kasdien atlieka įvairius procesus kurie stipriną jų ryšį su tuo kas yra šventa. Stiprų švytėjimą teko matyti pas Dvasinius mokytojus, kalnų šventuosius ir net paprastus ūkininkus kurie gyveno labai dorai.
Lietuvoje esu matęs švytinčią Aureolę pas vieną muzikantą kuris gyveno labai spontanišką gyvenimo būdą, džiugino kitus savo pasirodymais, klausėsi savo širdies. O Odžas tenka pastebėti tuose, kas reguliariai praktikuoja kokią nors dvasinę praktiką (Krikščionybė, Budizmas, Joga, Dao...) arba tarnauja visuomenei kuriant gerovę ten kur jos trūksta. Deja einant gatve dažniau tenka matyti nusivylimą, bejėgiškumą, pilną atsijungimą nuo savo kūno ir jausmų. Tai kodėl gi Lietuvoje tiek mažai spindesio? Ir ką daryti, kad jį atrasti savyje?
Štai čia paaiškinimas - dalykai kurie Odžas naikina:
Emocinės Priežastyts: Širdgėla, Baimė, Pyktis, Chroniškas jaudinimasis (anxiety), beviltiškumas, beprasmiškumas.
Fizinės priežastys: Nuovargis, lytiniai santykiai kuriuose nėra emocinio ryšio, masturbacija. Vėlus miegas, per daug žiūrėjimo į ekraną.
Netinkama mityba: Alkoholis, perdirbtas maistas, nesezoninis valgymas, kasdienis mėsos vartojimas, arba mėsa kuri buvo gauta su žiaurumu (beveik visa Lietuvoje parduodama mėsa).
Štai dabar mes turime supratimą kas naikiną pagrindinį aukštą gyvenimo kokybę užtikrinantį audinį. Belieka tik susireguliuoti savo įpročius ir mėgautis dieviška galimybe gyventi šį gyvenimą.
Pasidalinkite ar jums teko matyti švytinčius žmones ir, kokiomis sąlygomis tai įvyko?
















Skaityti komentarus