Kodėl taip sunku pradėti, nors laikas tarsi tinkamas?

Dažnai galvojame, kad problema slypi motyvacijoje, tačiau iš tiesų ją dažniau kuria per dideli lūkesčiai sau. Naujieji metai tarsi reikalauja didelių, radikalių sprendimų: keisti darbą, pradėti sportuoti, visiškai pakeisti mitybą, santykius ar net visą gyvenimo kryptį. Protas, susidūręs su tokiu mastu, natūraliai ima priešintis, nes jam tai atrodo per didelė našta.

Žiemą šis pasipriešinimas dar stipresnis. Organizmas taupo energiją, dienos trumpesnės, šviesos mažiau, emocijos tampa gilesnės ir lėtesnės. Kūnas nori ne skubėti ir veržtis, o ilsėtis ir saugotis. Kai šiuo metu bandome save stumti jėga, labai dažnai viskas baigiasi tuo pačiu – greitu pasidavimu ir dar didesniu nusivylimu savimi.

Atidėliojimas – ne tinginystė, o vidinis signalas

Atidėliojimas dažnai nėra problema savaime. Tai signalas, kad kažkas viduje nesutampa. Kartais jis rodo, jog pasirinktas tikslas nėra mūsų, o perimtas iš aplinkos. Kartais – kad gyvename pagal svetimus lūkesčius ir bandome būti tuo, kuo iš tiesų nesame. O kartais atidėliojimas tiesiog sako, kad spaudžiame save per stipriai, ignoruodami savo realią būseną.

Ne vienas žmogus nori pokyčių protu, bet ne širdimi. Jis mato, kaip gyvena kiti, ką jie pasiekia, kaip atrodo jų gyvenimai, ir pradeda daryti tai, ko pats iš tikrųjų nenori. Tokie pokyčiai neturi vidinių šaknų, todėl ir neišsilaiko ilgai. Vidinis pasipriešinimas anksčiau ar vėliau vis tiek pasiveja.

Nėra stebuklingos datos pradžiai

Pirmadienis, Naujieji metai, gimtadienis ar pažadas pradėti „kai bus daugiau jėgų“ dažnai tampa tik subtilia atidėliojimo forma. Gyvenimas nevyksta pagal kalendorių. Jis vyksta tada, kai atsiranda gyvas vidinis impulsas.

Labai svarbu suprasti vieną paprastą dalyką: jei kilo noras kažką keisti, per artimiausias dvidešimt keturias valandas verta padaryti bent vieną mažą realų veiksmą. Ne kurti tobulą planą ir ne laukti idealių sąlygų, o padaryti kažką apčiuopiamo. Priešingu atveju ketinimo energija pamažu išsisklaido ir viskas vėl nugrimzta į pažadų lygmenį.

Pokyčiai prasideda ne nuo didelių revoliucijų, o nuo mažų, bet gyvų judesių.

Kaip judėti, kai energijos mažai?

Žiemą svarbu keisti ne save, o tempą. Tai metas ne spausti, o susitarti su savimi. Vietoj didžiulių planų verta rinktis vieną kryptį ir judėti ja labai mažais žingsniais. Tikslai turėtų būti tokio dydžio, kad kūnas jų neišsigąstų, o protas neįjungtų stabdžių.

Šiuo laikotarpiu ypač svarbu leisti sau daryti ne tobulai, bet reguliariai. Pauzės nėra nesėkmė, jos yra natūrali proceso dalis. Dažnai žmonės laukia energijos, kad galėtų pradėti, tačiau realybėje energija atsiranda ne prieš veiksmą, o veiksmo metu. Net labai mažas žingsnis gali tapti pradžia.

Nustoti atidėlioti – reiškia pradėti gyventi dabar

Viena stipriausių iliuzijų yra tikėjimas, kad gyvenimas prasidės vėliau. Kai būsime labiau pasiruošę, kai atsiras daugiau jėgų, kai viskas bus aiškiau arba pasikeis aplinkybės. Tačiau gyvenimas vyksta dabar – netobulas, kartais pavargęs, kartais lėtas, bet tikras.

Kai nustojame laukti idealių sąlygų, atsiranda daugiau gyvybės. Atsiranda ryšys su savimi ir su tuo, kas iš tiesų svarbu. Ir būtent iš šios vietos pradeda vykti pokyčiai.

Ką daryti?

Tau nereikia tapti kitu žmogumi. Tau nereikia daryti daugiau, nei šiuo metu gali. Tau nereikia laukti pavasario, kad pradėtum gyventi.

Pakanka šiandien padaryti vieną mažą dalyką savo kryptimi. Ne dėl rezultatų, o dėl ryšio su savimi. Kai nustoji atidėlioti save, gyvenimas pamažu pradeda atsiverti.