Tavo šviesa reikalingiausia ten kur tamsu.

Ta asmenybės dalis, kurios gėdijaisi, savyje laiko šviesą.
Tavo kūno dalys, kurios buvo sužeistos, brandina stiprybę.
Prisiminimai, kurie sukelia skausmą, viduje laiko meilę.

Nėra nieko, kas su tavimi būtų blogai. Yra tik tai, ko patys negalime priimti. Mūsų silpnybės patiems atrodo išpūstos. Kiti jų net nepastebi. Jie pastebi mūsų laimės šviesą kurią spinduliuojam. O kuo daugiau įtrūkimų turėjom, tuo daugiau šviesos prasiskverbia. Džiaukis savo keista šeima, mylėk savo nosies formą, priimk savo balso subtilybes, apkabink savo liemenį ir atsiverk gyvenimo dovanai. Šis kūnas duotas tau. Ši šeima duota tau. Šis pasaulis duotas tau.

Jeigu viskas būtų tobula, nebeliktų intrigos. O dabar turim gyventi su tuo, ką gavom. Atrasti kelią pasišviesdami savo tikėjimu ir ryžtu. Mes visatos vaikai. Ji mus myli vienodai. Ir visiems davė pagal mūsų stiprybę. Gavom tai, ko dabar reikia, kad atskleisti tai, kas liaudyje vadinama miegančiu potencialu. Potencialas miega, kol gyvenimas jo nepažadina. Nėra nieko, kas būtų kliūtimi. Yra tik skirtingos priemonės išjudinti neryžtingą tinginį, kuris savyje laiko sukaustyta didvyrį. Nėra jokių bausmių ir nelaimių. Yra tik likimo žaidimai, kurie žiūri, kuri gi iš mūsų priims iššūkį ir atvirs į dievaitę.

Vardai ir pravardės, pareigos ir profesijos - tai etiketės, kurias klijuojam, kad nepasimesti savo sielos bedugnėje. Bet mes esame laisvi, pamatykim save anapus minčių kuriomis bandom įvardinti savo egzistencija. Mūsų mintys, jausmai ir kūno pojūčiai - tai tik keli asmenybės sluoksniai. Jeigu kada teko patirti nepilnavertiškumo jausmą, mintis sakančias "Man nepavyks", ar "Aš nepakankama" - tai tik dėl to, kad mes dar nematėme savo asmenybės sluoksnio, kuris suaustas iš palaimos spindulių. Tai dar galima pamatyti.

Kai įvaldom dėmesį, mes mokam jį nukreipti. Giliau už kūno pojūčius, jausmus ir mintis. Ten atsiskleidžia mūsų šviesa, tyla ir ramybė. Ten jaučiamės pilni. Tai gydanti ir įgalinanti patirtis. Tai galim visi. Procesas, kurio metu mes pamatome grakščiausią savo pusę, vadinamas meditacija. 

Tyloje išgirstam vedimą.
Kai žiūrim į save iš šalies, pamatom kryptį.
Absoliučioje ramybėje užsidega šviesa, kuri nušviečia mums kelią.