Skirtingu metu, su skirtingomis situacijomis iš mūsų išlenda tai, kas verta pagarbos ir tai, kas apgailėtina. Nėra absoliučiai gero ir nėra absoliučiai blogo. Deja, savo etiketes klijuojame ne pagal tai, koks žmogus yra viso gyvenimo bėgyje, o pagal tai, ką matėme ar apie jį girdėjome. Žmogus galėjo būti puikiu tėvu, rūpinosi katėmis, padėjo vienišiems seneliams, bet vieną kartą mus įžeidė ir dabar jis blogas. Nuo to laiko su juo elgėmės kaip su blogu. Jo akivaizdoje jam vis primenam jo tamsiąją pusę. 

Tas pats įvyksta demonizuojant vieną religiją, šalį ar politinę partiją. Tam naudojama blogiausia informacija kurią žinome apie kitą pusę. Visa geroji informacija nutylima. Toks požiūris tampa skyrybų, susiskaldymo ir šimtamečių konfliktų priežastimi. Gebėjimas matyti visumą, o ne tik tai, kas skaudžiausia tampa keliu į pilnatvę.

Būti geru reiškia jausti ryšį su tuo kas gyva ir prisidėti prie kolektyvinės gerovės kūrimo. Buvimas gerais - tai ne moralinės dogmos. Tai gyvas pajautimas, kuris leidžia gyventi su pagarba gyvybei. Šiai pajautai reikia ramybės, nuolankumo, laisvės nuo godumo. Ši būsena garantuoja laimę. Kartais, kad sudrausminti paklydusius ir nusidėjusius, visuomenė baudžia. Tai kalėjimas nusikaltėliams, bauda eismo pažeidėjams, diržas nepagarbiems vaikams. Tačiau bauda yra riboto poveikio priemonė. Dažnai veiksmingiau yra parodyti savo šviesą. Juk bauda viso labo draudžia daryti tai, kas negerai. O šviesa parodo kaip daryti tai, kas naudinga visumai. Tai, kas saldžiausia širdyje.

Jei apie žmones prisimename tik tai, kas mus nuvylė, įskaudino, supykdė ar pažemino, mes pamirštame visa gėrį, kuris taip pat prieinamas jų širdyje. Ir taip tampame blogiu jiems. Dabar jie mus mato kaip grėsmę, priešus, pavojų. Taip gimsta nacistinės ideologijos, keršto karai ar giminės konfliktai. Bet blogis ir gėris gyvena tame pačiame žmoguje. Ir kol tu jauti meilę tu gėris. O kai tu jauti neapykantą tu blogis. Ir joks racionaliai atrodantis proto pasiteisinimas šitų velnio nagų nepaslėps. Nes su neapykanta kiekvienas veiksmas tik dar labiau drasko šios visatos audinį į fragmentus.

Vienybė yra ne apie tai kaip nugalėti, o apie tai kaip mylėti. Tik meilė turi gydomąją vertę. Kai kitą kartą kažkas pasielgs nepagarbiai, prisiminkime, kad tai tik vienas iš to žmogaus veidų. Mažas indėlis į gerovę ateina iš tų kas kitus kaltina, keikia ir naikina. Daug naudingesni tie kas sugeba savo šviesos pluoštu nušviesti kelią kitiems.