– Ką tu žinai apie santykius? – paklausė senis jaunuolio. Tačiau atsakymo jis nelaukė. Plėšrūno žvilgsniu pažvelgęs jam į akis, tarė:
– Santykiai – tai kova. Kad ir kaip mylėtumėte, vis tiek kovosite dėl galios vienas prieš kitą. Dažniausiai laimi moteris. Jai laimėti lengviau. Ji – Bedugnė. Į Bedugnę lengva kristi. Vyrui laimėti sunkiau. Jam reikia tapti Dangumi. Tam reikia nepriekaištingumo ir valios. Nepriekaištingumas prasideda nuo motinos. Motinos bedugnėje neturi būti demonų, trokštančių jos sūnaus. Tokių švarių moterų mažai, todėl dažniausiai moterys perduoda savo demonus sūnums – ir tie sunaikina nepriekaištingumą. Nepriekaištingu netapęs vyras netaps Dangumi. Jis kovos su moterimi. Ir pralaimės taip pat, kaip pralaimėjo savo motinai. O moteris juo nusivils taip pat, kaip juo nusivylė jo motina.
– Aš nesupratau, kas yra tas nepriekaištingumas? – jaunuoliui atrodė, kad senio žodžiai veda jį į nušvitimą, bet aiškumo dar trūko.
– Nepriekaištingumas – tai paprasta. Tiesiog gyvenimas be priekaištų. Gyvenk nepriekaištaudamas. Nepriekaištauk nei sau, nei kitam.
– Tai nereikia nieko vertinti? – patikslino jaunuolis. – Tai be galo sunku. Mes pripratę viską vertinti.
– Taip, tai ir yra tie demonai, gyvenantys motinos bedugnėje, kuriuos vyras turi palikti, kad taptų Dangumi. Bet viskas prasideda paprastai – nepriekaištauk niekam. Tai lengviau, nei atrodo. Ypač tada, kai iš tikrųjų myli. Pažvelk jai į akis ir atsiduok. Leisk jai įeiti į tave. Ne, tu netapsi silpnas, bet pamatysi visus savo demonus. Jie ims šnabždėti savo tamsiomis, smulkiomis mintimis, vertinančiomis ir tave, ir ją. Ir būtent tuo momentu nepriekaištauk. Nei sau, nei jai. Ir tu nugalėsi save. Dangus taps arčiau.
Moters meilė yra negailestinga. Jei ją įsileisi, pažinsi tikrąjį save. Dažniausiai ši tiesa pribloškia. Tu pamatai savo menkumą. Jei nesmerksi savęs ir nepriekaištausi, tavo Dangus taps lygus jos Bedugnei – ir tu pagaliau tapsi lygus pats sau.
Skaityti komentarus