Baltų pasaulėžiūroje ši diena buvo ypatinga ir šventa. Lietuvoje ji vadinama Elnio Devyniaragio švente. Elnias – šventas gyvūnas, dangaus ir žemės tarpininkas, o devyni ragai simbolizuoja kosminę tvarką, pilnatvę ir pasaulio ciklus. Tikėta, kad būtent šią naktį Saulė „gimsta iš naujo“, o elnias neša ją danguje, padėdamas šviesai sugrįžti į pasaulį. Tai ne tik astronominis reiškinys – tai dvasinis įvykis, primenantis, kad net giliausioje tamsoje slypi naujos pradžios sėkla.

Žiemos saulėgrįža kviečia sustoti. Tai laikas, kai verta neskubėti, nelenktyniauti, nekelti sau per daug reikalavimų. Gamta ilsisi, ir žmogui taip pat leidžiama sulėtėti. Ši diena skirta vidinei tylai, apmąstymams, susitikimui su savimi. Ką palieku praeinančiuose metuose? Kokios tamsos savyje nebenoriu nešti toliau? Kokią šviesą noriu auginti?

Baltai šią dieną suvokė kaip ribą tarp seno ir naujo. Buvo deginama ugnis, simbolizuojanti Saulę, valomasi, atsisveikinama su tuo, kas atgyveno. Tai buvo ir ryšio su protėviais metas – prisiminti jų išmintį, pasijusti didesnio rato dalimi, suprasti, kad esame ne vieni savo kelyje. Protėvių patirtys, jų stiprybė ir gebėjimas išgyventi tamsius laikotarpius tampa vidine atrama ir mums.

Žiemos saulėgrįža primena paprastą, bet labai svarbią tiesą: tamsa nėra priešas. Ji yra būtina brandai. Be tamsos nebūtų gilaus ilgesio šviesai, be sustojimo – naujo judesio. Šviesa neateina sunaikindama tamsą, ji ją perauga. Lygiai taip pat ir žmogaus gyvenime – sunkumai, abejonės, krizės nėra klaida, jos yra pereinamasis etapas į gilesnį supratimą.

Šią dieną verta švęsti ne tiek triukšmingai, kiek sąmoningai. Uždegti žvakę. Padėkoti sau už nueitą kelią. Leisti sau pabūti tyloje. Galbūt pasidalinti šiltais žodžiais su artimaisiais, kurie ateina ne iš pareigos, o iš širdies. Nes tikra šviesa gimsta ne iš išorinių atributų, o iš vidinės būsenos.

Žiemos saulėgrįža – tai pažadas. Kad ir kokia ilga būtų naktis, ji visada turi pabaigą. Šviesa grįžta ne todėl, jog mes ją iškovojame, o todėl, kad toks yra pasaulio dėsnis. Ir žmogaus viduje galioja tas pats: kai leidžiame sau būti tikri, kai nebijome tamsių etapų, šviesa sugrįžta savaime.

Tegul Elnio Devyniaragio šventė primena, kad esame gamtos dalis, kad mūsų gyvenimai pulsuoja tais pačiais ciklais kaip ir Saulė. Tegul ši diena tampa ramia pradžia naujam vidiniam etapui, kuriame daugiau sąmoningumo, švelnumo sau ir pasitikėjimo gyvenimu. Šviesa jau grįžta. Ji visada randa kelią.