Ar kada nors jautėte, kad viskas kartojasi?
Ta pati nesantaika su artimaisiais. Tas pats praradimas. Tas pats nesėkmės kartėlis.

Galvoji: „Kas čia per nesėkmė? Kodėl man taip nesiseka?“
O iš tiesų – ne dėl to, kad nesiseka.
Tiesiog tave vėl ir vėl pastato prieš tą pačią pamoką.
Todėl, kad jos dar nepriėmei.

Karma – tai ne bausmė.
Tai ne „sumokėk už praeities nuodėmes“.
Karma – tai grįžtamojo ryšio sistema.
Lyg Visata paimtų tave už rankos ir pasakytų: „Taip, gali išeiti. Bet kol nesuprasi – aš vėl grąžinsiu tave čia. Nes ši pamoka – tavo raktas į kitą lygį.“

Galima ilgai priešintis.
Bėgti nuo konfliktų, keisti miestus, žmones, net darbą – ir tikėtis, kad aplinkos pasikeitimas viską sutvarkys.
Bet tada vėl – tas pats skausmas, ta pati baimė, ta pati nuoskauda.
Kol nepaklausi savęs: „Ko aš nenoriu pamatyti? Ką atkakliai ignoruoju?“

Karminės pamokos negalima išvengti.
Ją galima tik „atidėti“ pakartotiniam perėjimui – bet tai bus skaudu.
Kiekvieną kartą, kai vengiu skausmo, atsakomybės ar sąžiningo pokalbio su savimi, – aš ne pabėgu nuo pamokos.
Aš tik nukeliu ją vėlesniam laikui.
Į senatvę.
Į ligą.
Į vienatvę.

Bet kai nustoji bėgti…
Kai pirmą kartą, vietoje kaltinimų kitam, paklausi: „O gal priežastis manyje?“ – viskas pasikeičia.
Ne, tu netampi šventesnis.
Tiesiog liaujiesi būti aplinkybių auka.

Aš pradėjau žiūrėti į pasikartojančias situacijas kaip į galimybę.
Kiekvienas konfliktas – galimybė atleisti.
Kiekvienas praradimas – galimybė paleisti.
Kiekviena nesėkmė – proga pamatyti, kur veikiau iš baimės, o ne iš meilės.

Ir žinote, kas nuostabiausia?
Kai priimi pamoką – ji išnyksta.
Ne todėl, kad ją iškentėjai.
O todėl, kad ne tik ją pergyvenai – tu ją supratai.
Tu pasikeitei.

Dabar, kai pamatau pažįstamą situaciją, aš nepykstu.
Aš šypsausi.
Nes žinau: tai ne priešas.
Tai senas mano mokytojas, atėjęs patikrinti, ar prisimenu.

Ar galima išvengti karminių pamokų?
Ne.
Bet galima jas pereiti oriai.
Galima nustoti bėgti.
Galima nustoti kaltinti likimą.
Ir pagaliau pradėti suprasti.

Nes kiekviena pamoka – tai ne bausmė.
Tai kvietimas tapti tuo, kuo giliai viduje jau esi.
Tiesiog dar to neįsisąmoninai.

Jei dabar tavo gyvenime kažkas kartojasi – nepyk.
Paklausk: „Ko turiu išmokti? Ko nenoriu matyti?“
Atsakymas ateis.
Jis visada ateina – kai liaujiesi priešintis.

Ir prisimink – tu nesi vienas.
Mes visi einame šiuo keliu.
Ir kiekvienas iš mūsų yra ir mokinys, ir mokytojas.