• Mama manęs niekada nemokė švelnumo - Ji pati juo gyveno. Tačiau Jos Švelnumas man buvo pačios gražiausios pamokos pasaulyje, kuriame švelnumo tiek mažai.

• Mama nuolat kartojo, kad niekada nebūsiu didelis, jeigu kritikuosiu kitus ir nenusileisiu į savo paties širdį. Ji sakė, kad tapsiu didelis, kai susitaikysiu su mintimi, kad kitų žmonių negaliu pakeisti, pataisyti ar suremontuoti - juos galiu tik mylėti.

• Mama sakė, kad Dievas tampa regimas ne tada, kai gelbėju visą pasaulį ir visą žmoniją, bet kai sugebu padėti konkrečiai bent vienam žmogui. 

• Mama leido suprasti, kad žmogų kiti myli ne todėl, kad jis yra gražus, tačiau todėl, kad tik mylėdamas jis tampa gražus. 

• Ji įtikino, kad Dievas, Meilė, Dangus prasideda Bažnyčioje, tačiau turėtų tęstis širdyje.

• Mama sakė, kad žmogus gali būti padorus, geras ir beveik tobulas, tačiau jis niekada nebus didis, jeigu jam nereikės kitų.

• Ji ir dabar man vasara, pavasariu, žydėjimu ir krentančiais žiedais patvirtina, kad Ji, Dangus, Dievas ir Angelai visad šalia, ir daug tikresniu būdu, nei gali pamatyti akys.

(Lyris)