1. Nustoji problemas laikyti „bausme“
Pradedi jas matyti kaip sudėtingumo lygį, o ne kaip likimo smūgį.
Žmogus išėjo – tai ne „netektis“, o scenos pasikeitimas. Nesėkmė – ne „aš nevykėlis“, o nepavykusi misija, kurią galima bandyti dar kartą. Tu išeini iš savęs gailėjimo ir vėl tampi žaidėju, kuris valdo situaciją.
2. Pradedi matyti taisykles – ir jomis naudotis
Dauguma žmonių net nesistengia suprasti, pagal kokius dėsnius veikia jų realybė.
Jie tiesiog plaukia pasroviui. O žaidėjas analizuoja sistemą: kas valdo išteklius? kur atsiveria galimybės? kaip veikia „rinka“? kur silpnoji vieta? Gyvenimas tampa scenarijų rinkiniu, kurį galima įveikti sumaniau.
3. Paleidi gėdos jausmą
Nes supranti: niekas nelaimi be klaidų.
Žaidime mokaisi per nesėkmes. Taip ir gyvenime – neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. Tu nebegyveni baimėje „apsijuokti“ – gyveni troškimu patirti. Ir tai tave stiprina, nes tu veiki, kol kiti svarsto, „ką pagalvos kiti“.
4. Žmones pradedi matyti ne kaip priešus ar stabus, o kaip veikėjus
Vienas – mokytojas.
Kitas – tavo silpnybių veidrodis.
Dar kitas – išbandymas.
Tu nustoji įsižeisti, priklausyti, kovoti. Tu stebi, mokaisi, judi pirmyn. Nes supranti: viskas, kas atsiranda tavo kelyje, skirta tavo augimui.
5. Įeini į srautą: „jei tai žaidimas – aš pats renkuosi, kaip jį žaisti“
Nori – eik vienas.
Nori – burk komandą.
Nori – rizikuok drąsiai.
Nori – kurk strategiją ir žaisk gražiai.
Bet svarbiausia – tu pradedi veikti. Nes supranti: ne tu priklausai gyvenimui, o gyvenimas – tau.
Kai tik nusprendi žaisti, o ne tik išgyventi, viskas keičiasi.
Tu vis dar manai, kad „gyvenimas turi būti teisingas“?
O gal metas išeiti iš aukos vaidmens ir paklausti savęs: aš žaidėjas ar tik žiūrovas svetimos realybės tribūnose?
Nes žaidimas jau prasidėjo. Ir jis nelauks, kol tu nuspręsi įsitraukti.
Skaityti komentarus