°C
      2020 09 23 Trečiadienis

      Korona loja, o gyvenimas eina…

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2020-03-18 21:00:00

      Pastarųjų dienų įvykiai išties nedžiugina… Augantys susirgimų nuo COVID-19 skaičiai aiškiai demonstruoja, kad padėtis darosi vis rimtesnė. Šalyje paskelbtas karantinas taip pat duoda šiokio tokio baugumo prieskonio, tačiau išėjus į lauką ir pakėlus galvą aukštyn į dangų imi suprasti, kad gamta juda toliau sava vaga...

      Medžių šakose cypsi varnėnai, ant žemės trupinius po langais lesa strazdai, balandžiai su zylėmis turškiasi balose it mažyliai, o ošiantis vėjas tyliai kužda: ei, žmogau, juk pavasaris… Atsigauk ir atgaivink savo sielą po žiemos sąstingio…

      Ir išties. Pažvelkime į tuos, kuriems nesvarbu korona ar koronė siaučia, gripas ar dar šiaip koks grybas, visi gamtoje gyvenantys sutvėrimai dabar džiaugiasi pamažu atėjusiu pavasariu. Saulė ir ilgėjantys vakarai norom nenorom traukia išeiti į parką nors trumpam pasivaikščioti ir pasigrožėti bundančia gamta, miškuose nuo žibuoklių mėlynuojantys šlaitai kviečia romantiškiems pasivaikščiojimams, tik vat žmogus sėdi namuose, suka galvą ir mąsto, planuoja, svarsto, išgyvena, jaudinasi ir pergyvena, kaip dabar čia viskas bus… O bus viskas taip, kaip reikia. Kaip jau YRA suplanuota. Iš ten. Iš Aukščiau. Tereikia labai stipriai pa(SI)tikėti ir leisti gyvenimui tiesiog judėti pirmyn…

      Būnant namuose vienam ar su savo artimaisias dabar yra pats laikas šiek tiek sustoti ir pamąstyti apie savo santykį su pačiu savimi. Pažvelgti į save ir kitą iš šalies, pamatyti skaudulius ir žaizdas, kurie galbūt trukdo artimesniam bendravimui. Dabar yra laikas, kai galime iš tiesų skirti daug LAIKO kitam, nes nereikia niekur skubėti, mūsų nevaržo susitikimai, planai, darbai ir dar kiti įvairūs trukdžiai, kurie dažnai sukuria kokybiško bendravimo kliūtis.

      Pažvelgti kitam į akis ir susėsti nuoširdžiam pokalbiui neretai būna didelis iššūkis daugeliui iš mūsų. Mes bijome, kad liksime nesuprasti, kad mūsų abejonės kito žmogaus atžvilgiu pasitvirtins ir kad tada santykiai sugrius. Nedrįstame pasakyti kitam, ką iš tiesų apie jo elgesį galvojame, nes bijome prarasti kitą, nors kartais būtent išsakyta sveika kritika ar mažas pastebėjimas gali tapti nauja tvirtų santykių pradžia…

      Nereikia pamiršti, kokiame dvasiniame laikotarpyje dabar gyvename. Po trijų su trupučiu savaičių Šv. Velykos. Šventė, ženklinanti ne tik Kristaus prisikėlimą, tačiau ir naują pradžią mūsų gyvenimuose, naują žingsnį siekiant aukštesnių tikslų. Gavėnios laikas yra toks sakralus ir tyras dėl to, kad galime atrasti laiko iš naujo pabūti kartu ir pamatyti šalia esantį kitomis akimis, galime pasistengti suprasti, kaip jaučiasi žmogus, su kuriuo gyvename po vienu stogu, bet galbūt jau gerą dešimtmetį nesikalbėjome apie dvasinius ar vidinius dalykus ir išgyvenimus, nes tiesiog nebūdavo laiko, kurį būtų galima tam skirti…

      Šiuo metu reikia ne pjautis tarpusavyje ar galynėtis, kieno poltinė partija yra geresnė, bet priešingai, nežiūrint kas tu, konservatorius ar liberalas, žaliasis ar socdemas, reikia žiūrėti į žmogaus gyvybę kaip į vertybę, kurią turime saugoti ir branginti.

      Tad saugokime save ir kitus. Būkime bendruomeniški, aplankykime senelius ar kitus artimuosius, kurie turi pasilikti namuose, pasitarnaukime jiems atnešdami maisto ar kitų reikalingų daiktų, nes šiuo metu jiems tai bus didžiausia pagalba.

      Kurkime stiprius santykius, atraskime vidinę ramybę, pamatykime kitame dalykus, kurie priverstų mus nusišypsoti ir trumpam pamiršti visus užklupusius sunkumus. Juk gyvenimas trapus ir lengvas tarsi pienės pūkelis. Čia dar žydi, o čia jau ir skrenda nešamas vėjo gūsio. Gyvenimas eina, ėjo ir eis, o mes buvome, esame ir, tikėkime, būsime…

      Ir kadanors tikrai VISKAS BUS GERAI...

      Skaityti komentarus