Vyras yra atsakomybė 

Tikrą vyrą ramiu, pasitikinčiu savimi ir stipriu daro sutapimas tarp jo minčių, žodžių ir veiksmų. Tikras vyras yra tas, kuris jaučia atsakomybę už tai, ką jis galvoja, ką kalba ir ką daro (ar tai sutampa?).

Reikia pripažinti, kad vyras yra silpnoji lytis. Tik pagalvokite, kas pasaulyje visais laikais patiria daugiau emocinio streso, reikalavimų, įtampos, smurto, prievartavimų, nusivylimų, išdavysčių, diskriminacijos, priekabiavimo, lieka vienos su vaikais, kenčia savo fiziologiją? Moteris. O kas daugiausia visais laikais žudosi, nusigeria, įninka į narkotikus, lošimus, kitas priklausomybes? Vyras.

Vyras, kuris pameta ryšį tarp minčių, žodžių ir veiksmų yra pasimetęs ir jaučiasi pralaimėjęs. Moteris, kuri jį myli, gali padėti jam, juo tikėdama. Už kiekvieno sėkmingo vyro stovi juo tikinti moteris. Vyrais reikia tikėti, juos girti, jais žavėtis, laikyti juos herojais. Tada jie tokie ir bus.

Moteris yra jausmai

Tikrą moterį ramia, pasitikinčia savimi ir stipria daro savo jausmų supratimas. Deja, tačiau toli gražu ne visada moteris supranta, ką ji jaučia. Labai dažnai ji neįsisąmonina savo jausmų. Ji jų bijo, juos slopina. Ypač pyktį, kuris yra nepriimtinas visuomenėje. Taip pat gėdą, kaltę, baimę.

Nepripažinti jausmai sukelia kūno ir sielos ligas bei kenkia santykiams. Todėl moteris privalo suprasti, ką ji jaučia iš tikrųjų. Ji negali meluoti sau ir savęs apgaudinėti. Ji negali slėpti, ignoruoti, ar keisti savo jausmų. Viskas ko reikia – juos atpažinti ir juos pripažinti. Jausmai tai yra ji. Jausmais jis gyvena, jausmais ji kvėpuoja. Moteris turi sąmoningai savo jausmus suvokti, išjausti ir paleisti.

Vyras moteriai sukelia daug jausmų. Tačiau jis negali padėti jai jų suprasti, tai ji turi padaryti pati. Todėl moteris yra stiprioji lytis. Tačiau vyras moterį gali puoselėti, saugoti ir laistyti, tarsi gražią gėlę. Be vyro puoselėjimo gėlė nebus tokia graži ir gyvybinga. Vyras yra jos saulė ir jos vanduo.  

Vyrams reikia moterų, o moterims reikia vyrų. Vyrams reikia moters tikėjimo juo, moterims reikia vyro apsaugos. Mes esame tokie skirtingi ir tokie panašūs. Kiekvienas žmogus yra tarsi nešlifuotas deimantas, pakabintas ant neįkainojamos vertės pakabuko – gyvenimo. Tik susijungus tarpusavyje mes imame pildyti vienas kitą ir gludinti savo deimantus iki švytėjimo.