„Mes kalbame apie kovą su neteisybe, mes kalbame apie kovą su įsitikinimais, jog viena tauta, vieni žmonės, viena rasė, viena lytis ar rūšis turi teisę dominuoti, kontroliuoti bei išnaudoti kitus nebaudžiamai… Aš manau, jog tapome labai atsiskyrę nuo gamtos pasaulio… Mes atsisukame į jį tik tuomet, kai grobstome natūralius išteklius. Mes jaučiamės turintys teisę dirbtinai apvaisinti karvę, o jai pagimdžius, pavogti kūdikį, nepaisant jos kančių ir klyksmų. O tada mes paimame jos pieną, kuris turėtų būti skirtas jos veršeliui, ir įpilame į savo kavą bei sausus pusryčius. 

Mes bijome vien minties apie pokyčius, nes jaučiame, jog privalėsime kažką paaukoti, kažko atsisakyti. Tačiau žmonės iš prigimties yra tokie kūrybingi ir pažangūs, aš manau, kad kai gyvenime vadovaujamės pagrindiniais principais - meile ir užuojauta, galime kurti, vystyti ir įgyvendinti pokyčių sistemas, kurios būtų naudingos visoms jautriausioms būtybėms bei aplinkai.”

Praėjus dienai po apdovanojimų, jis išgelbėjo karvę ir jos veršelį.

Dabar J. Phoenix kuria filmą apie kiaulių jautrumą. Režisieriaus Viktoro Kossakovskio dokumentiniame filme „Gunda“ jis pasitarnavo kaip prodiuseris, filmo pasaulinė premjera neseniai įvyko Berlyne. 

Pasak „Screendaily”, J. Phoenix, atsidavęs gyvūnų teisių šalininkas, sakė esąs giliai paveiktas šio filmo bei žavėjosi V. Kossakovskio meniškais sprendimais. 

Pasak J. Phoenix, „Filme „Gunda” perteikiamas įstabus požiūris į gyvūnų jautrumą, kuris prastai, galbūt tyčia, yra slepiamas nuo mūsų akių.  „Pasididžiavimo ir pagarbos, linksmybių ir palaimos demonstravimas kiaulės smalsiam jaunikliui… Jos panika, neviltis ir visiškas pasidavimas susiduriant su žiauria apgaule tik patvirtina, kaip panašiai visos gyvos rūšys reaguoja ir susidoroja su iššūkiais gyvenime. “

„Viktoras Kossakovskis pasiekė tokią egzistencinę brandą, kuri apeina visus barjerus, atskiriančius gyvūnų rūšis. Tai gilios svarbos ir meniškumo filmas.”

Čia galite pasižiūrėti interviu su V. Kossakovsiu anglų kalba: 

https://www.youtube.com/watch?v=yFgkI6Vus-w&feature=emb_title

Išvados

Gyvūnai nesiskiria nuo žmonių savo emocijomis - jie jaučia skausmą, meilę, empatiją ir užuojautą. Neretai altruizmas jiems labiau būdingas nei patiems žmonėms. Gyvūnai yra itin intelektualios būtybės ir mes turėtume daug ko iš jų pasimokyti, juk daugeliu atvejų esame labai panašūs. Kodėl įsivaizduojame, kad turime teisę sukelti skausmą, širdgėlą ir kančią bet kokiam kitam gyvam sutvėrimui, kuris nusipelnė čia gyventi lygiai taip pat, kaip ir mes? Vien tik todėl, kad galėtume patenkinti savo asmeninius poreikius. Kaip jaustumėtės, jei tai būtų daroma jums? Gyvūnų išnaudojimas asmeniniams tikslas nėra jokia būtinybė, tai tik žmonių užgaida, kuri tenkinama gavus masių sutikimą. Dėl to mes sukeliame didžiulį skausmą kitoms jautrioms būtybėms, jau nekalbant apie tai, kad tuo pačiu niekiname ir savo aplinką bei savo pačių sveikatą.

Bendrai, kalbant apie meilę, užuojautą, kitų jausmų pripažinimą bei supratimą, žmonija dar nėra pakankamai pažengusi. Gebėti rūpintis kitu, netoleruoti smurto ir skausmo kaip normos yra pirmasis didysis žingsnis planetos pokyčių link. Gyvūnų teisės yra svarbios kaip niekada anksčiau ir jų svarba su laiku vis stiprės. Taip yra todėl, nes pagaliau nubundame ir pradedame „mąstyti” širdimis bei pagaliau iš tikrųjų pastebime, kas dedasi mūsų planetoje. 

Pagaliau praregėjome ir pradedame pastebėti bei užjausti kitus. Tai be galo svarbu. Baigėsi laikai, kuomet buvo norma kelti kitam gyvam padarui skausmą. Nėra nieko pozityvaus, ką būtų galima pasakyti apie gyvulininkystę, todėl nėra jokios pateisinamos priežasties šiam žiauriam verslui tęstis.