Šiandien beveik viską galima gauti iš karto.
Telefoną, automobilį, kelionę, net šventinį stalą – viską galima nusipirkti išsimokėtinai, lizingu ar kreditu.
Atrodytų, patogu: nereikia taupyti, laukti, skaičiuoti. Užsinorėjai – ir jau turi.
Tačiau ši patogumo iliuzija po truputį keičia ne tik ekonomiką, bet ir žmogaus sąmonę.
Naujoji karta: viskas čia ir dabar
Kai pinigai nebeatrodo kažkas, ką reikia uždirbti, o tampa tik skaičiumi ekrane, dingsta ryšys tarp pastangų ir rezultato.
Dabartinis žmogus užauga su įsitikinimu, kad gyvenimas skolon – norma.
Norai viršija galimybes, o kantrybė – beveik pamiršta savybė.
Anksčiau daiktas turėjo vertę, nes jam įsigyti reikėjo laiko, pastangų, darbo.
Dabar vertė dingsta kartu su laukimu.
Kai viską gauni iš karto, nebelieka džiaugsmo išsipildymo, tik trumpas pasitenkinimo blyksnis, kurį netrukus pakeičia naujas troškimas.
Skolos ir vidinė tuštuma
Vartojimo sistema klesti iš žmogaus nepasitenkinimo.
Kuo labiau žmogus jaučiasi tuščias viduje, tuo daugiau jam reikia išorinių „užtaisų“: naujo telefono, brangesnės kelionės, gražesnės mašinos.
Tačiau skola turi ne tik finansinę, bet ir energetinę kainą.
Kai žmogus nuolat gyvena ne iš to, ką turi, o iš to, ką dar tik turės, jo viduje kyla nuolatinis stresas.
Pasąmonė žino: „Aš dar to neuždirbau. Aš skolingas.“
O skolingas žmogus – ne laisvas žmogus.
Nemokame laukti – prarandame augimą
Gebėjimas laukti – tai gebėjimas kaupti energiją.
Laukdamas žmogus mokosi kantrybės, brandos, atsakomybės.
Kai viską gauname iš karto, nebelieka augimo proceso, tik greitas rezultatas be pagrindo.
Štai kodėl tiek daug žmonių jaučiasi išsekę net turėdami viską, apie ką svajojo.
Jie nepatyrė kūrimo kelio, o tik vartojimo ciklą – noras, pirkimas, trumpas džiaugsmas, tuštuma, naujas noras.
Ar dar galime sustoti?
Laiko atgal nepasuksi, bet sąmonės kryptį galima pakeisti.
Galime rinktis: pirkti mažiau, bet prasmingiau.
Taupyti ne dėl skurdo, o dėl vidinės laisvės.
Vertinti tai, ką turime, o ne tai, ko dar trūksta.
Vėl išmokti planuoti, svajoti, laukti – ne kaip kančios, o kaip brandos proceso.
Juk tik tai, ką kuriame patys, turi tikrą vertę.
Tik tai, kas uždirbta ir sukurta sąmoningai, tampa mūsų gyvenimo dalimi, o ne trumpalaikiu daiktu, kurį po metų pakeis kitas.
Išeitis – sąmoningas vartojimas
Šiandien sąmoningumas tampa naujuoju prabangos ženklu.
Ne prabangūs daiktai, o ramybė be skolų, džiaugsmas be priklausomybių, tvirtas vidinis pagrindas.
Gyvenimas skolon – tai ne komfortas, o lėta priklausomybė nuo sistemos.
Tik grįžę prie paprastumo, prie realaus „aš turiu, nes sukūriau“, mes galime išsaugoti žmogaus vertę šiame dirbtinai besisukančiame pasaulyje.
Skaityti komentarus