Žmogus iš karto supyko ir pradėjo šaukti:
– Ei! Kur žiūri?! Negali geriau valdyti savo valties?!

Jam neatsakė. Bet kai rūkas prasisklaidė, jis pamatė, kad valtis tuščia. Joje nebuvo nė vieno žmogaus. Ji tiesiog plūduriavo upe.

Žmogus nutilo.

Po kiek laiko išmintingas mokytojas išgirdo šią istoriją ir pasakė savo mokiniams:
– Jei kas nors jus įžeidžia, supykdo ar stumteli gyvenime, visada paklauskite savęs: jei į tave atsitrenkia kita valtis, ar tikrai toje yra žmogus? Dažnai žmonės jus žeidžia ne iš piktos valios — jie tiesiog patys kaip valtys plaukia rūko pilnomis upėmis: su savo baimėmis, rūpesčiais ar skausmu. Kai supranti, kad daugelis „susidūrimų“ tavo gyvenime yra kaip su tuščia valtimi, tavo pyktis greitai išgaruoja ir tavyje atsiranda ramybė.

Saulėto ir šilto pavasario savaitgalio!