O kaip susikūrėte priešų? Tai taip pat jūsų kaltė, nes šios priešiškumo emocijos yra abipusės. Pašalinkite šiuos asmenis iš savo gyvenimo, iš savo pasaulio. Priešo įvaizdis pats save išgyvendins iš visuomenės kaip nereikalingas. Toks jausmas žmogui nebūdingas, toks įvaizdis yra tik primestas.
Jeigu ieškai sau priešo, tai tikrai jį surasi, kadangi savo gyvenimo problemas matai ne savyje, o aplinkiniuose. Pakeisk požiūrį į gyvenimą, į save ir kitus - viskas pasikeis.
Visi žmonės gimsta su visomis žmoniškumo užuomazgomis ir didžiuliu dvasiniu potencialu, ir tik nuo supančios aplinkos priklauso – ar bus išvystytos šios savybės, be kurių žmogus negali būti laimingas, ir kurios gyvybiškai reikalingos sėkmingai žmogaus ir žmonijos evoliucijai. Tačiau kai žmogus nežino – kas jis yra, jam galima įskiepyti bet kokias, net absurdiškas idėjas. Ir tokių idėjų išskirtiniai bruožai – jos kelia sąmyšį ir priešiškumą, skaldo žmones.
Kitų žmonių gyvenimas kaip svetimi langai: net jei ant palangės daug gėlių, tai visiškai nereiškia, kad viduje – rojus. O visos teisingos mintys ateina tuomet, kai baigiasi emocijos...
Normaliems žmogiškiems santykiams nei kova, nei konkurencija nereikalinga. Siekis konkuruoti – morališkai ir dvasiškai nebrandžių, nepasitikinčių savimi žmonių bruožas.
Dažniausiai priešo nematai, į juos nurodo suinteresuoti žmonės. Tai yra minčių alchemija, spręsti savo problemas svetimomis rankomis, nukreipiant destruktyvią energiją vienas į kitą... ir tada susidoroti su abiem, kai negalite apsiginti. Pagalvokite, jumis manipuliuoja kiti, tai ne tavo priešai, tai primestas vaizdas. Tavo priešai = tokios pačios manipuliavimo aukos kaip ir tu. Arba pats kartais esi PROVOKATORIUS, Neprovokuoti kitų. Kerštas labai blogas pasirinkimas, Kvailių pasirinkimas. Priešas - tai iliuzija, tavo baimės ir neišspręstos problemos, esant priešiškumui su savimi.
Negatyvume paskendusi žmonija net nepastebi, kad negatyvumas jau priimamas kaip norma: mes manome, kad konfliktai bendravime neišvengiami, kad kažko reikalauti iš kito žmogaus yra teisinga, kad karine jėga – tarptautinių problemų sprendimo būdas, kad dėl asmeninių ambicijų galima lipti per galvas, kad lyderis – agresyvus ir visada teisus, kad prievarta ir kitų žeminimas – normalu, kad laisvę ir ramybę turime užsidirbti sekinančiu darbu ir t.t.
Galima būti kuriančiu žmogumi, arba – reaguojančiu žmogumi. Kiekvienas žmogus unikalus, talentingas. Ir tik vidinė harmonija sudaro palankias sąlygas visiems talentams ir geriausioms savybėms išsiskleisti.
Protas saugo praeitį, ir jei nėra ryšio tarp proto ir širdies – visa jo saugoma informacija negyva. Jei ryšys yra – gimsta išmintis, paremta praeities patirtimi. Bėda ne prote, bet proto viršenybėje prieš širdį. Tuomet meilę keičia baimė ir egoizmas. Protingas žmogus svarsto, o išmintingas – žino
Iš tiesų mes norime vienytis, bendradarbiauti, mylėti ir draugauti – juk visa tai daro mus laimingais… Turime įvertinti savo praeitį, padaryti išvadas, atsisakyti visko, kas mus visus skaudina ir drąsiai žengti į ateitį. Ir tada baigsime pagaliau kovoti ir griauti. Pradėsime vienytis ir kurti – tuomet prasidės augimas, vystymasis, klestėjimas – kaip didelėje ir draugiškoje šeimoje: visų labui.
Net taikiausioje situacijoje piktas žmogus atranda konfliktą. Net aštriausiame konflikte mylinti širdis atranda taiką. Viskas susieta, viskas sugrįžta: gėris – gėriu, pyktis – pykčiu, meilė – meile… Viskas paprasta – daugiau meilės, daugiau gerumo, daugiau nuoširdumo… ir visa tai sugrįš netikėčiausiu momentu.
Jūs esate planas! Skleisdami tiesą, mes dalyvaujame žmonijos pabudime ir pasirenkame laisvės ir teisingumo naudai.
Taikos ir ramybės.
Skaityti komentarus