°C
      2022 11 29 Antradienis

      Antanina Strumilienė: Kiekvienam žodžiui ir kiekvienam jausmui turi ateiti laikas

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      Autorius: Antanina Strumilienė
      2022-11-21 19:00:00

      Norisi Jums pasakyti kažką gero ir nepaprastai gražaus, bet lyg tyčia šiandien "iššluotos" visos mano minčių lentynos ir tinkamiausių žodžių dabar tikrai nerasiu.
      Norėčiau Jūsų skaitomoje knygoje būti pirmuoju ir paskutiniu jos puslapiu.

      Norėčiau iš visų Jūsų rūpesčių pasiimti jų bent pusę, nors ir savų pakanka.
      Norėčiau būti kažkieno laimės dalelė.
      Norėčiau, kad Jūsų troškimai skristų tokiu greičiu, kokiu gali skristi tik pačios šviesiausios svajonės.
      Vakar buvo tarptautinė vyrų diena. Sveikinome visus, kurie atitinka šią kategoriją



      Noriu pasidalinti trimis Diletos epizodais, kurie įvyko jos gyvenime, ir kuriuos ji aprašė vakar - per vyrų dieną. Tai buvo seniai, kai jai buvo 19, o jos mažajam pusbroliui - 11. Jie išėjo pasivaikščioti. Horizonte išniro būrys nedraugiškai nusiteikusių penkiolikmečių, kaip buvo įprasta tais laikais. Broliukas jai sako: "Nu čia tie patys baisiausi rajono chuliganai, bet tu nebijok - aš gi su tavim". Berniukas už Diletą buvo gal 50 centimetrų žemesnis.


      …Mokykla. Prieš matematikos pamoką Dileta A. garsiai švilpauja. Įeina mokytoja ir piktai klausia, kas švilpė? Matematikė buvo griežta, tokia "- ienė". Priešais klasiokę Diletą sėdėjęs Dainius lėtai atsisuko į ją, Dileta suglaudusi ausis sėdi, o Dainius lėtai lėtai atsistojo… ir mokytoja jį išvijo iš klasės.
      …Norvegija. Prieš tris metus. Dileta buvo tokia nelaiminga. Sūnus padėjo įsikurti. Bute vis nesisekė pajungti internetą. O Dileta labai mėgo vieną muzikinį motyvą. Tą dieną ji tvarkėsi kabinete, o sūnus - bute. Vis bandė tą internetą pajungti. Ir štai pareina Dileta į butą, atidaro duris ir ją visu garsumu užlieja jos mėgstama muzika. Tai buvo didžiulis siurprizas.
      Tai - menkniekiai, sakysite, bet tie įspūdžiai Diletą lydi visą gyvenimą.
      Kartais tik tiek ir tereikia kiekvienam iš mūsų, kad visa tai liktų širdyje ir atmintyje.
      Lieka žmonės iš didžiosios raidės, lieka jausmai, lieka prisiminimai.
      O kiek tokių akimirkų galėtume išpasakoti kiekvienas iš mūsų.


      Tai gimtadienio rytas, kai tu pabundi, o Tavęs laukia siurprizas. Kai visą naktį rašai straipsnį, kad jis pradžiugintų žmogų gimtadienio rytą, kai su malonumu ruoši JAM pusryčius,
      kai nenori sudrumsti tylos, kai JIS miega, kai šildai arbatą, kad ji būtų karšta tiksliai tam momentui, kai į virtuvę ateis JIS, kai bet kokiu oru perone sutinki JO traukinį, kai bintuoji JO žaizdą, ir tyliai, be garso kartoji pačios susikurtą maldą, kai Tavo veidą nuo šalčio sušildo švelnumas ir JO delnai,
      kai ištari žodžius, kurių dar niekam nebuvai sakiusi,
      kai dovanojate vienas kitam ištikimybę, būdami už tūkstančių kilometrų, kai neabejojate vienas kitu nė sekundę, nors apie tai neskelbiate soc. tinkluose,
      kai meilę semiate kibirais, bet ne iš svetimo, o iš savojo šulinio,
      kai žmogus, jos vertas, meilėje gyvena kasdien, nes tiksliai žino, kad ji YRA.
      Yra tokios akimirkos gyvenime - ir jos pačios maloniausios. Jos prilygsta malonumo momentui, kai Tu negali atsidžiaugti, basa įbridusi į šiltą jūrą, kai patiri tikros meilės stebuklą, žvelgdama JAM į akis.


      Kai norisi pasakyti kažką tokio, bet paskęsti tyloje. O vėliau tampa aišku, kad nieko sakyti ir nereikėjo. Kiekvienam žodžiui ir kiekvienam jausmui turi ateiti laikas.
      Žemėje tarp aštuonių milijardų žmonių yra daugybė moterų, merginų, kurios kur kas patrauklesnės, gražesnės, protingesnės, įdomesnės už Tave, bet tai jau neturi jokios reikšmės, jeigu Jūs prisilietė prie vienas kito širdies.
      Tada, pabudę rytą, Jūs žinote tik viena: "Gyventi gera. Gyvenimas yra gražus!"
      Tokiam džiaugsmui gali prilygti tik mylimojo laukimas.

      Skaityti komentarus