Kažkam - tai dviejų brandžių žmonių susitikimas, kurio jie laukė… 40 metų - ir atsiradusi galimybė pagaliau ištiesti vienas kitam ranką, vienam kitą pažinti, suprasti ir pamilti.

Grūto parkas…
Kažkam tai - svajonės susitikti išsipildymas, kurio ištisus dešimtmečius jie laukė, tikėjo, įsivaizdavo - ir čia aš tikrai rašau ne apie skulptūras.
O dabar tai jiems tapo realybe.
Kai vaikščiojant po tą parką jiems norėjosi žiūrėti ne į jaunystės dienų obeliskus, ne į telefono ekraną, o savo išsipildžiusiai svajonei į akis.
Kai abu jie jaudinosi dėl to, ką pasakys, ar atpažins savo balsą, kokius "apsauginius" žodelius vartos, kaip patrauks vienas kito dėmesį…

Ten - Grūto parke - šypsena ir juokas jiems tapo puikaus tarpusavio ryšio ženklu, ir dėl to, kad įvyks pasimatymas ir antras - jiems abejoti nereikėjo.
Jų mintyse buvo jau kitos svajonės: kaip mostelėti burtų lazdele ir tuos pasimatymus padaryti tobulus.
Kaip įsitikinti, ar tikrai atitinka jų - dviejų susitikusių sielų - vertybės, siekiai, tikslai, planai ir motyvai - tiek emociškai, tiek dvasiškai, tiek, galiausiai, fiziškai.

Pirmojo pasimatymo vietos parinkimas nulemia ne vien tą dieną susitikusių žmonių nuotaiką.

Pirmasis pasimatymas…
Apie jį jau viskas seniai pasakyta, parašyta ir poetų išdainuota…
Tai - tarsi pirma knygos eilutė, kuri lemia, ar skaitytojas norės perskaityti visą istoriją.
Šis momentas slepia savyje daugybę lūkesčių, nerimo, kad atrodo, jog visos gyvenimo patirtys susitelkia į tą vieną momentą.
Todėl kiekvienas žmogus jaudinasi, kad pirmasis pasimatymas taptų ne nerimą keliančiu stresu, o malonių akimirkų kelio pradžia, kuris, gal būt, nuves į kažką nuostabaus, fantastiško, tobulo, tikro, palaiminto…

Psichologai teigia, kad per pirmąjį pasimatymą pirmąjį įspūdį formuoja pirmos 7 sekundės, tačiau tikrasis pažinimas atsiskleidžia per ilgesnį laiką, per pokalbius ir bendrus išgyvenimus.
Svarbiausia, būti nuoširdžiam ir nepamiršti, kad kitas žmogus taip pat jaudinasi. Nerimas - normalu. Juk abiems rūpi, kaip viskas klostysis toliau.

Grūto parkas kažkam buvo ta vieta, kuri padėjo paversti pirmąjį pasimatymą nepamirštamu, nepakartojamu, išsvajotu patyrimu, kuris atskleidė abiejų asmenybių siekius ir geriausias puses.

Pirmasis pasimatymas - tai ne vien drabužių ar kvepalų parinkimas, - sako psichologai.
Tai - vidinis nusiteikimas. Svarbu suprasti, kad einate susipažinti su kitu žmogumi, o ne į egzaminą, kurį reikia išlaikyti.
Pamirškite tobulumą. Mintys, "kaip elgtis", "ar mane apkabins", "ką pasakyti" - normalios, tačiau nevalia pamiršti, kad geriausi pokalbiai gims spontaniškai.
Nereikia pamiršti punktualumo - tai rodo pagarbą kitam žmogui ir Jūsų patikimumą.
Ne kiekviena pirmojo pasimatymo akimirka turi būti užpildyta žodžiais, - sako santykių etikos žinovai.
Tinkamai parinkta pirmojo pasimatymo vieta padeda sukurti gerą atmosferą. Ji turėtų atitikti abiejų žmonių pomėgius, turėtų padėti atsipalaiduoti nuo įtampos ir streso.

Pasimatymui parinkta vieta rodo žmonių brandumą ir pasitikėjimą savimi. Tada nereikia apsimetinėti, nereikia kurti dirbtinio jausmo, kuris trukdo formuotis tikram artumui.
Tai nereiškia, kad per pirmąjį pasimatymą reikia išlieti visas savo paslaptis ar problemas, kad reikia perkrauti pokalbį sunkiomis gyvenimo temomis.
Pirmasis pasimatymas reikalauja ne tik kalbėjimo ir klausymosi įgūdžių, - teigia psichologai, - bet ir mokėjimo skaityti gestus, siunčiamus ženklus, kito žmogaus kūno kalbą, veido išraišką, balso toną - tai gali pasakyti daug daugiau nei žodžiai.
Gestas - kad Jums rūpi kitas žmogus - daro didesnį poveikį nei dovanėlė ar pavaišinimo ritualas.
Tai rodo žmogaus emocinį intelektą ir jautrumą.
Nuoširdūs komplimentai, jų kultūra gali padaryti pasimatymą ypatingą. Tai yra svarbi pagarbos išraiška.
Jeigu gestai rodo, kad vyrui rūpi moters komfortas - tai jai palieka didžiausią įspūdį.

Pirmasis pasimatymas yra unikalus dalykas, kaip ir žmonės, kurie susitinka.
Nėra vienos teisingos formulės, kaip patikti žmogui, nes tikroji chemija tarp žmonių negali būti sukurta dirbtinai.
Tačiau parinkti pirmojo pasimatymo vietą nepaprastai svarbu, kuriant geriausias sąlygas tam, kad pažintis tęstųsi, kad ji klestėtų natūraliai ir autentiškai.
Protingas tas vyras, kuris sugeba parinkti pirmajam pasimatymui tinkamą vietą.
Grūto parkas - tam vieta ideali.

Tai gali patvirtinti tie, kas tuo įsitikino.
Jei pirmasis pasimatymas praėjo sėkmingai, jis užtikrintai vainikuos tolesnį bendravimo pratęsimą. Arba bent jau padės palaikyti draugiškus santykius.

Tegul pirmojo pasimatymo metu pakyla Jūsų lūpų kampučiai ir džiaugsmų suspindi akys.
O vėliau - per sekančius susitikimus - nebijokite prabilti ir apie gilesnius jausmus. Atvirai. Drąsiai. Būtinai pasakykite, ką jaučiate.
Be išvedžiojimų, be drovumo ir susikaustymo.

Mūsų seneliai apie jausmus nedaug kalbėdavosi. Jiems reikėjo išgyventi. Užauginti vaikus. Juos pavalgydinti. Nudirbti buities darbus - kokie dar jausmai…
Sovietmečiu gyvenusi tėvų karta kalbėtis apie jausmus irgi neišmoko - nebuvo nei tradicijų, nei informacijos.
Psichologijos mokslai jiems buvo tikras baubas.
Tai mes atradome internetą, įvairią informaciją apie VISKĄ.
Paspaudi klavišą - ir prieš akis atsiveria daugybė straipsnių, o vėliau - ir vaizdų.
Šiandien turime, kur gyventi, ką valgyti - apie tai daug galvoti nereikia. Tačiau bėda ta, kad savo norų ir siekių realizuoti vis dar neišmokome.
Vis nerandame savęs - nors tiek psichologijos mokymo centrų prikurta, tokia daugybė dėstytojų, knygų, vedlių vadovų, toks aukštas mūsų emocinis raštingumas.
Tačiau ir anuomet vistik buvo šeimų, kurios šiltai, atvirai, nuoširdžiai bendravo ir tokį santykį perdavė savo vaikams.
Galime kalbėti apie skirtingus šeimų modelius, apie kartų skirtumus, apie gyvenimą nesusituokus, apie kitokias tradicijas ar įpročius.
Tačiau, tai, kaip žmonės susipažįsta - išliko.
Meilė ir jausmai nedingo niekur.
Jeigu nemylėjote, vadinasi, negyvenote.
Tegul Jūsų pirmasis pasimatymas įrodys, kad bus ir antras, ir trečias…
Nes tai jausmai, kurių nėra kuo pakeisti.
Mylėkite…

Mes ateinam į žemę - ne mirti…
Mes ateinam mylėt ir atgimti…