Pirmuonys pirmi, kur tik įmanoma, kalba, tuštinasi ir mylisi kaip reikia, pirmieji ima maitintis ir galvoti kaip reikia. Agresyviai dvasingi ir trykšta entuziazmais, visada priešakinėse linijose ir pirmieji pabėgs.

Visai kitas reikalas – duobagyviai. Kūnas vamzdelio tipo, viename gale burna, kitam – šikna, viduje – virškinamoji ertmė, galvos ir užpakalio neturi. Nemėgsta nieko, net savęs, tik savo nieko nemėgimą ir į niekur nestoja.

Visaėdžiai ir visažiniai, gyvena kolonijomis, dauginasi pumpuravimo būdu. Aktyvūs kasdien iki 20.00, sekmadieniais – iki 15.00. Nekanda, prisitaiko prie bet kokių sąlygų ir gali ištverti ilgai be maisto, todėl jų niekas nebijo. Turi savo slaptas vietas, bet nacionaliniams saugumui nepavojingi, visada paskutiniai ir niekur nebėgs.

Arba štai kirmėlės. Būna gražios, blakstienuotosios, mažiau patrauklios – siurbikės ir, aišku, dar tie niekšai kaspiniuočiai su kairiosiomis spalinukėmis. Visos irgi turi priekyje maitinimosi, gale – šalinimo angas ir visos angos naudojamos poravimuisi. Nors kartais pasitaiko atvirkščiai ir visaip, tačiau gyvenimo kokybei tai įtakos neturi, nes be mitybos ir dauginimosi kitų poreikių neturi.

Akių, smegenų ir pažiūrų taip pat neturi, kraujo irgi nėra, todėl širdis nereikalinga. Iš principo tai gyvoji žarna. Geriausiai jaučiasi, kai įsitaiso kito organizmo viduje, nes tada gali siurbti suvirškintą maistą visu savo paviršiumi.

O moliuskams patinka, kai juos ryja gyvus, nekramtydami su baltuoju, trispalviu ar šešiaspalviu vynu – skonis švelnus ir primena visokius organizmo skysčius. Slepiasi geldelėse arba, kurie dideli, ėda kitus. Ir jau turi pailgąsias smegenis, todėl turi ir pažiūras: slėptis arba kitus ėsti, o svarbiausia – kuo įvairiau poruotis.

Dažnai būna net dvilyčiai ir atskiros jų dalys tarpusavyje nuožmiai santykiauja. Štai pasiguglinkit, jei netikit – jūrų šliužai po kiekvieno karto net numeta penį ir užsiaugina kitai dienai naują, kad vėl galėtų. Gyvena tam, kad daugintųsi, todėl jų vis daugėja ir kasmet atsiranda naujų rūšių.