Smurtą dažniausiai siejame su fiziniais veiksmais – mušimu, stumdymu ar kitokiu kūno žalojimu. Tačiau žmogų galima skaudinti ir nepakėlus prieš jį rankos. Nuolatinė kritika, žeminimas, grasinimai, manipuliacijos ar perdėta kontrolė taip pat gali palikti gilių žaizdų, nors jų ir nematyti.
Emocinį smurtą atpažinti ne visada lengva. Ypač tada, kai jis vyksta artimuose santykiuose, o skaudinantis elgesys kaitaliojasi su švelnumu, atsiprašymais ir pažadais pasikeisti. Ilgainiui žmogus gali pradėti abejoti savo jausmais, sprendimais ir net tuo, ar apskritai turi teisę jaustis įskaudintas.
Kas yra emocinis smurtas?
Emocinis, arba psichologinis, smurtas – tai elgesys, kuriuo žmogus sistemingai žeminamas, bauginamas, kontroliuojamas arba verčiamas jaustis menkavertis. Jis gali pasireikšti poros santykiuose, šeimoje, darbe ar kitoje aplinkoje.
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas konfliktas, pakeltas balsas ar nemalonus žodis yra emocinis smurtas. Visi kartais supykstame, pasakome ką nors skaudaus ar netinkamai sureaguojame. Tačiau sveikuose santykiuose žmonės geba pripažinti savo klaidas, atsiprašyti ir stengiasi nekartoti skaudinančio elgesio.
Emocinio smurto atveju dažnai susiformuoja pasikartojantis elgesio modelis, kuriame vienas žmogus įgyja vis daugiau galios kito atžvilgiu. Nukentėjusysis ima bijoti partnerio reakcijų, vengia prieštarauti, slepia savo poreikius ir pamažu praranda pasitikėjimą savimi. Vis dėlto net ir vienkartinis rimtas grasinimas gali būti pavojingas, todėl nereikėtų laukti, kol toks elgesys taps nuolatinis.
Kaip atpažinti emocinį smurtą?
Vienas dažniausių požymių – nuolatinis menkinimas. Žmogus kritikuojamas dėl išvaizdos, gebėjimų, sprendimų ar asmeninių savybių. Kartais tai pateikiama kaip pokštas: „Tu visai neturi humoro jausmo“, „Negi negalima pajuokauti?“ Tačiau jeigu tokie juokai nuolat žeidžia, o į prašymą liautis nereaguojama, tai jau rimtas įspėjamasis ženklas.
Kita emocinio smurto forma – manipuliavimas kaltės jausmu. Pavyzdžiui, partneris gali sakyti: „Jeigu mane mylėtum, taip nesielgtum“, „Dėl tavęs aš nelaimingas“, „Tu mane privertei taip pasielgti.“ Tokiais žodžiais atsakomybė už vieno žmogaus elgesį perkeliama kitam.
Emocinis smurtas gali pasireikšti ir nuolatine kontrole: reikalavimu atsiskaityti, kur buvote, su kuo bendravote, tikrinti telefoną, riboti susitikimus su draugais ar artimaisiais. Kartais kontrolė slepiama po rūpesčio kauke, tačiau jos tikslas ar poveikis – vis mažesnė kito žmogaus laisvė.
Dar vienas požymis – tikrovės iškraipymas, kartais vadinamas gaslighting. Žmogus neigia savo žodžius ar veiksmus, nors jie iš tiesų įvyko, ir nuolat tikina kitą, kad šis viską neteisingai suprato, prisigalvojo ar yra pernelyg jautrus. Ilgainiui nukentėjusysis gali pradėti nepasitikėti savo atmintimi ir vertinimais.
Emociniu spaudimu gali tapti ir demonstratyvus ignoravimas, tylėjimas kaip bausmė, grasinimai palikti, atimti vaikus ar kitaip pakenkti. Tokiais atvejais santykiuose atsiranda ne paprastas nesutarimas, o baimė dėl pasekmių, kurios laukia nepaklusus kito žmogaus valiai.
Kodėl taip sunku suprasti, kas vyksta?
Emocinis smurtas dažnai prasideda nepastebimai. Iš pradžių tai gali būti pavydas, pateikiamas kaip didelės meilės įrodymas, nekaltai atrodantys komentarai ar noras kontroliuoti nedidelius kasdienius sprendimus. Ribos peržengiamos pamažu, todėl žmogus pripranta prie elgesio, kuris anksčiau būtų atrodęs nepriimtinas.
Situaciją apsunkina ir tai, kad skaudinantis partneris nebūtinai visada elgiasi blogai. Po konfliktų gali sekti atsiprašymai, dovanos, švelnumas ir pažadai, kad daugiau taip nebus. Tokie laikotarpiai sustiprina viltį, jog santykiai pasikeis, nors vėliau viskas kartojasi.
Nukentėję žmonės neretai kaltina save. Jie ima galvoti, kad turėtų būti kantresni, mažiau prieštarauti, geriau suprasti partnerį. Tačiau už žeminimą, grasinimus ir kontroliuojantį elgesį atsakingas tas, kuris taip elgiasi, o ne žmogus, kuris tai patiria.
Kokias pasekmes palieka emocinis smurtas?
Ilgalaikis emocinis smurtas gali paveikti žmogaus savivertę, emocinę ir fizinę sveikatą. Nuolatinė įtampa, baimė suklysti ar išprovokuoti konfliktą gali sukelti nerimą, miego sutrikimus, sunkumus susikaupti ir nuolatinį nuovargį.
Žmogus gali tapti uždaresnis, nustoti pasitikėti savo sprendimais, atsisakyti mėgstamos veiklos ar bendravimo su artimaisiais. Kartais jis taip pripranta taikytis prie kito poreikių, kad nebežino, ko pats nori.
Ypač skaudu, kai emocinį smurtą patiria vaikai. Nuolatinis žeminimas, bauginimas ar gyvenimas aplinkoje, kurioje vienas iš tėvų kontroliuoja kitą, gali paveikti jų saugumo jausmą ir supratimą apie santykius.
Kaip apsisaugoti nuo emocinio smurto?
Pirmasis žingsnis – pripažinti, kad skaudinantis elgesys nėra normalus vien todėl, kad prie jo pripratome. Verta atkreipti dėmesį į savo savijautą: ar šalia šio žmogaus jaučiamės saugūs? Ar galime laisvai reikšti nuomonę, pasakyti „ne“, priimti savarankiškus sprendimus? Ar nuolat bijome jo reakcijos?
Svarbu neatsiriboti nuo žmonių, kuriais pasitikime. Pokalbis su draugu, artimuoju ar psichologu gali padėti aiškiau pamatyti situaciją. Jeigu saugu, naudinga užsirašyti pasikartojančius incidentus, išsaugoti grasinančias žinutes ar kitus įrodymus.
Ribų nustatymas taip pat svarbus, tačiau reikia įvertinti savo saugumą. Santykiuose, kuriuose žmogus linkęs grasinti, keršyti ar stipriai kontroliuoti, tiesioginis pasipriešinimas gali padidinti pavojų. Tokiais atvejais geriau pirmiausia pasitarti su specialistais ir pasirengti saugų veiksmų planą.
Jeigu emocinis smurtas vyksta poroje, vien pažadų pasikeisti nepakanka. Tikri pokyčiai reikalauja, kad smurtaujantis žmogus pripažintų savo atsakomybę ir nuosekliai keistų elgesį. Kai santykiuose yra bauginimo ar kontrolės, įprasta porų terapija ne visada yra saugus sprendimas – pirmiausia reikalingas individualus situacijos ir saugumo įvertinimas.
Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje galima kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, kuriuose teikiama psichologinė, teisinė ir kita pagalba. Kilus tiesioginiam pavojui, būtina skambinti numeriu 112.
Teisė gyventi be baimės
Emocinis smurtas nepalieka mėlynių, tačiau jo pasekmės gali būti ilgalaikės. Žmogus, kuris nuolat žeminamas, kontroliuojamas ar bauginamas, pamažu gali prarasti tai, kas santykiuose turėtų būti savaime suprantama – saugumo jausmą, laisvę būti savimi ir pasitikėjimą savo sprendimais.
Artimi santykiai neturėtų reikalauti nuolatinio savęs slopinimo, baimės ar paklusnumo. Pagarba nereiškia, kad visada sutarsime, o meilė nesuteikia teisės valdyti kito žmogaus gyvenimo.
Atpažinti emocinį smurtą svarbu ne tam, kad kiekvieną nesutarimą pavadintume smurtu, o tam, kad išmoktume atskirti įprastus santykių sunkumus nuo elgesio, kuris žeidžia ir griauna žmogaus savivertę. Kiekvienas turi teisę į santykius, kuriuose gali jaustis saugus, gerbiamas ir laisvas.
















Skaityti komentarus