Yra daug priežasčių, kurios trukdo žmogui būti laimingam, tačiau trys iš jų yra svarbiausios:
- baimė,
- pavydas,
- kaltės jausmas.
Ir visos jos slypi pačiame žmoguje.
Baimė
Baimė paverčia žmogų dvasiškai mirusiu. Seneka sakė, kad daiktais galima ramiai naudotis tik tada, kai nebijai jų bet kurią akimirką prarasti.
Nuo savęs pridėsiu: jei bijai kažką prarasti, vadinasi, tai jau praradai.
Pavyzdžiui, bijau sudaužyti krištolinę vazą, todėl paslepiu ją spintoje ir niekada nenaudoju. Taip ją iš esmės jau prarandu.
Tas, kuris bijo prarasti gyvybę, iš tiesų jau yra miręs.
Kai kurie mano pacientai turi įkyrų mirties baimės jausmą. Aš juos raminu maždaug taip:
– Nebijokite mirti. Kaip asmenybė jūs jau esate mirę. Verčiau pradėkime prisikelti gyvenimui.
Protingesniems šių žodžių pakanka. Jie ima teisingai naudotis gyvenimu ir pradeda kilti aukštyn. O kai kopi į kalną, nebelieka laiko galvoti apie mirtį – galvoji tik apie tai, kaip pasiekti viršūnę.
Beje, kai eini savo tikslo link, daug mažiau galvoji apie tai, kaip atrodai.
Pavydas
Pavydas žudo žmogų, nes jis nustoja gyventi savo gyvenimą. Jis praranda save ir pradeda gyventi tuo žmogumi, kuriam pavydi.
Nepavydi tie, kurie rūpinasi savo asmeniniu augimu ir daugiau dėmesio skiria savo reikalams nei kitų žmonių gyvenimui.
Toks požiūris neišvengiamai atneša sėkmę ir suteikia priežasčių džiaugtis. Juk jei kažką darote nuosekliai ir sistemingai, negali būti taip, kad laikui bėgant netaptumėte geresni.
Tačiau pavydą galima panaudoti ir naudingai.
Jis gali parodyti, kokių gebėjimų dar neišvystėme.
Pavydas gali tapti veiklos organizatoriumi. Tiesiog pasistenkite pasiekti tai, ką turi žmogus, kuriam pavydite.
Nesėkmės čia nebus. Jei pavydite, vadinasi, turite potencialo pasiekti tą patį.
Aš nepavydžiu dainininkams. Neturiu nei balso, nei klausos, be to, netrokštu tapti dainininku.
Tačiau kadaise pavydėjau matematikams. Pavydas dingo vos tik pats įvaldžiau aukštąją matematiką.
Kaltės jausmas
Kaltės jausmas kyla tiems, kurie laiko save Dievu arba gyvena pagal svetimas taisykles.
Kaltas gali būti tik Dievas, nes tik Jis viską žino ir gali viską numatyti.
Todėl svarbu atsisakyti nesąmoningos minties, kad esi visagalis, ir pradėti gyventi pagal taisykles, kurias susikūrei remdamasis savo patirtimi.
Sveikam žmogui nesėkmės atveju kyla ne kaltė, o nusivylimas.
Tuomet jis pradeda mąstyti, ieškoti savo klaidų ir tobulinti gyvenimo principus.
„Jeigu mano knyga jums nepatiktų, jūs mane kritikuotumėte, išsakytumėte pastabas – man būtų nemalonu, gal net apmaudu, tačiau kaltės jausmo nejausčiau. Juk aš ne Dievas.
Tiesiog dar kartą peržiūrėčiau ir patobulinčiau savo knygą.“
M. E. Litvakas, „Spermatozoido principas“
Būti čia ir dabar
Baimė, pavydas ir kaltės jausmas – tai emocijos, kurios trukdo mėgautis gyvenimu.
Jos neleidžia būti čia ir dabar, pilnai išgyventi esamą akimirką. Žmogus pasineria į mintis ir fantazijas, kurios atitraukia jį nuo tikrojo gyvenimo.
Taip vietoje to, kad gyventų ir džiaugtųsi, jis švaisto brangų laiką baimei, pavydui ir kaltės jausmui.
Kaip sako M. E. Litvakas, sveikas žmogus nejaučia kaltės – jis jaučia apmaudą.
Kas yra apmaudas?
Pagal Vladimiro Dalio žodyną apmaudas siejamas su nusivylimu, nuliūdimu, susierzinimu dėl nesėkmės ar nemalonumo.
Pagal Ušakovo žodyną:
Apmaudas – tai susierzinimo ir nepasitenkinimo jausmas, kylantis dėl nesėkmės, įžeidimo ar kitos nemalonios situacijos.
Kai nepavyksta
Kai mums kažkas nepasiseka, mes supykstame, jaučiame apmaudą ir pradedame ieškoti būdų, kaip situaciją pakeisti, kaip pasiekti rezultatą arba susigrąžinti džiaugsmą.
Tačiau kartais žmogus pats save atitolina nuo laimės.
Jis riboja save, atsitveria nuo džiaugsmo ir nesąmoningai daro viską, kad liktų nelaimingas.
Tai labai paplitęs reiškinys.
Ne veltui sakoma:
- „Kas šiandien daug juokiasi, rytoj daug verks.“
- „Per daug džiaugtis negalima, nes vėliau būsi nubaustas.“
Tarsi laimę reikėtų užsitarnauti per kančią.
Tokios ir panašios nuostatos, perduodamos tėvų ar artimos aplinkos, vėliau stipriai veikia suaugusio žmogaus gyvenimą – jis tampa mažiau spalvingas, labiau suvaržytas ir apribotas.
Todėl kartais kelias į laimę prasideda ne nuo naujų pasiekimų, o nuo senų baimių, pavydo ir kaltės jausmo paleidimo.
















Skaityti komentarus