Sutikčiau – jei tai būtų vienkartinė paskola, kuri kasmet mažėtų. Arba jei mes būtume investavę į kažką genialaus, kas greitai atsipirktų, grąžintume skolą ir toliau gyventume iš pelno. Bet ne.

Lietuvos realybė šiandien tokia: pasiskolinome būstui, tada automobiliui, tada skalbimo mašinai, tada maistui, o dabar – skolinamės, kad padengtume skolų aptarnavimo išlaidas ir palūkanas.

Ir tai būtų dar pusė bėdos, bet kai matai, kur tie milijonai išgaruoja – pyktis natūralus. Šalies pinigai išsiunčiami į svetimas valstybes, (kalbu ne tik apie Ukrainą), kažkas sugeba pralošti 40mln, išlaikomi valkataujantys svetimų šalių „opozicionieriai“, o KAM ministrė per pusmetį išleidžia beveik 300 tūkstančių eurų… „komunikacijai“. Kokiai dar bl* komunikacijai? Jūs girdėjot kaip jie komunikuoja!?

Priminsiu: Lietuva – viena sparčiausiai besiskolinančių ES šalių. Per 35 metus – nuo 0 iki 35 milijardų eurų. Ir kreivė kyla toliau, eksponentiškai.
Šiandien mūsų valstybės skola – beveik pusė BVP.

Taigi, kai kitas kartas išgirsi frazę: „dar niekada taip gerai negyvenom“, išversk ją iš bananų kalbos į lietuvių:
„dar niekada nebuvom tiek praskolinti“.