2024-aisiais, kai Lietuvą „atakavo“ kontrabandiniai meteorologiniai balionai, ta pasaka dar buvo galima tikėti. Bet kai dangumi laisvai skraidžioja dronai su sprogmenimis?.. „Bloga komunikacija“ – vieningai išpyškina kone visa KAM pinigais pamaloninta žiniasklaida, turėdama mintyje, žinoma, ne KAM logistikos problemas, o tariamas KAM viešųjų ryšių klaidas. Ir jie mano, kad Tauta patikėjo: gynybai skiriami milijardai, o metų metais Lietuvos danguje skraido kas tik nori ir kur tik nori – net virš statomų ar pastatytų poligonų. Ukrainiečiai juokiasi: keli dronai ir iš jūsų poligonų – dulkių krūva. Bet krašto apsaugos valdžia nestabdo – svarbu be perstojo kartoti apie mūsų pasirengimą gintis ir laiku vadovybę nuo dronų į požemines slėptuves sukišti. Dar ir biudžetą taupo: realiai rūpintis oro erdvės saugumu kviečia grybautojus. Jiems slėptuvių kaip nebuvo, taip ir nėra; net nepradėta statyti. Vietoje jų - lipdukai "priedanga" ant viešųjų pastatų, ant kurių stogų anie ir grybaus, ir priešiškus dronus galės skaičiuoti danguje ir ant žemės. 

Sakote, pasiektas dugnas: krašto gynybos pinigų plovimas arba baudžiamojo straipsnio nusipelnęs krašto apsaugos pareigūnų neveikimas? Ministrė tvirtai atsakys, kad klystate, slaptuose stalčiuose slėpdama KAM audito rezultatus. Jau tada turėjo Šakalienė kristi. 

Bet krito Paluckas. Kone pusę šaltos vasaros stebėjome Palucko klystkelių serialą. Režisieriams pasisekė, kad Paluckui sunkiai sekėsi aiškinti vis pikantiškesnius faktus. Tiksliau, net ir neaiškino, nes dalimi tegalima buvo nusistebėti. Stebėjosi, beje, ir Vilniaus konservatorių meras su savo aplinka, galimai nusikalstamai neišreikalaujantis teismo priteistų sumų („gerai gyvena“ – porina kitų savivaldybių merai). Po visos valdžios ir teisėsaugos nustebimo – premjero „apgailestauju ir atsiprašau“. 

Bet nustebimai tęsėsi – iškilo Ruginienė. Socialdemokratų pasirinkimas, žinoma, nelauktas, tačiau politiškai logiškas. Bent jau iš patyrusių socdemų politikų perspektyvos. Jie pasitraukė arba buvo patraukti: per ryškus čekučių šešėlis, pagundas keliančios mero pareigos (paskaičiuokite, kiek merų persekioja ikiteisminiai tyrimai), arba jau senokai išsikvėpęs ikiteisminis tyrimas dėl avarijos. O politiniam konkurentui (dar ir iš tos pačios partijos!) užleisti pozicijas – rizikinga. Politikoje įtaka, kaip smėlis tarp pirštų – nė nepastebėsi, kaip delne nieko nelieka. Naujuosius socdemų vadus jau pradeda vilioti ir 2029-ųjų Prezidento rinkimai. 

Nepamirškite Lietuvos biudžetą ateinančiais metais menkinsiančių ekonominių argumentų: įsigaliosiančios mokesčių reformos, Trump‘o muitų, Europos ekonominio merdėjimo ir milijardinių gynybos išlaidų, finansuojamų veik vien iš paskolų, už kurias mokėsime sparčiai augančias palūkanas. Tai kone ir visos esminės priežastys, kodėl nematome ilgamečių socialdemokratų lyderių premjero poste. Pozicija perleista kol kas nekenksmingam, menką įtaką partijoje turinčiam naujokui. Bet tai tėra socialdemokratų vadovybės logika. O Lietuva ir jos žmogus?

Mums pametėtos pikantiškos detalės apie naująją premjerę. Apie keliones į Rusiją, rusišką akcentą ar šeimos verslus. Visgi šį kartą konservatoriai ir jų propagandistai prašovė – tokie menkavertė kompromituojanti informacija tik sustiprino žmonių paramą. Ruginienei dovanotą avansu. Tikrą ministrės pirmininkės vertę bus galima nustatyti po visų ministrų pristatymo Prezidentui. Tuomet matysime tikrą pasiryžimą ir užsispyrimą veikti Lietuvai, arba tarnavimą suinteresuotoms grupėms. Nes vykdyti Lietuvai naudingą politiką su tokios politikos nevykdančiais ministrais – neįmanoma. Tuomet ir bus galima atsiimti avansą arba sumokėti visą kainą. O dabar, perfrazuojant Silvestrą, luktelkite dar vieną savaitę. Paatostogaukite. Juk Šulija tam šiltesnį orą pažadėjo.