Po to, vienas po kito sekė pasiūlymai (dauguma jų buvo priimti) silpninantys žmogaus embriono apsaugą ir didinantys žmogaus gyvybės instrumentalizaciją. 023 m. valdžioje esant trijų liberalių pažiūrų partijų koalicijai, pavyko pasiekti, jog pagalbinio apvaisinimo tikslu sukurti, bet tam nepanaudoti žmogaus embrionai valstybės lėšomis būtų saugomi tik du metus. Taip Lietuvoje buvo įteisintas embriocidas, nes reta kuri pora turi finansines galimybes sukurtus embrionus saugoti neterminuotai.

Šiuo metu Seime svarstoma nauja Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakcija yra problemiška ne tik tuo aspektu, jog atveria kelią valstybės sankcionuotai betėvystei, t.y. pagalbinio apvaisinimo būdu gimti vaikams, kurie, valstybei sąmoningai leidus, augs be tėvo (arba augs su dvejomis mamomis - tai nedeklaruojamas, bet siekiamas pagalbinio apvaisinimo paslaugų vienišoms moterims tikslas).

Yra ir kitas, ne mažiau neraminantis šio įstatymo aspektas. Juo oficialiai yra įteisinama eugenika. Tiesa, kaip ir eutanazijos įteisinimo atveju, ji motyvuojama kilniu tikslu: t.y. siekiama išvengti, situacijos, kai gimsta vaikas su sunkia negalia, liga ar sutrikimu. Tuo tikslu įstatymas numato preimplantacinio genetinio ebriono tyrimo atlikimą (PGT), atliekamą po žmogaus embriono sukūrimo prieš jo perkėlimą į moters gimdą.

Medikai jums pasakys, jog preimplantacinis genetinis tyrimas (PGT) neduoda šimtaprocentinio atsakymo, ar jūsų vaikas turės ar neturės negalią ar ligą. Kodėl?

Pirma, tiriama tik biopsijos mėginys. Dažniausiai paimamos kelios placentą formuojančios (trofektodermo) ląstelės, ne pats būsimas vaisius. Jos ne visada tiksliai atspindi viso embriono genetinę sudėtį.

Antra, embrionas gali turėti ir normalių, ir pakitusių ląstelių. Rezultatas priklauso nuo to, kurios ląstelės paimtos, todėl galimi klaidingai teigiami ir klaidingai neigiami rezultatai. Tai taip vadinamas mozaicizmo efektas.

Trečia, tiriama labai mažai DNR, ją reikia dauginti, todėl galimi pasikartojimo ar vieno alelio „iškritimo“ klaidų atvejai.
Galiausiai, tyrimas aprėpia tik tai, ko ieškoma. PGT-A tiria chromosomų skaičių, PGT-SR chromosomų pertvarkymus, o PGT-M konkrečią šeimoje žinomą monogeninę ligą. Jis neaptinka visų genetinių ligų, naujų mutacijų, daugelio sudėtingų ar daugiafaktorinių sutrikimų, struktūrinių vaisiaus defektų ar problemų, atsirandančių nėštumo metu.

Taigi, PGT nėra panacėja atsakymas tiems, kurie nori apsisaugoti nuo netikėtumų. Tačiau ji yra patogus įrankis, leidžiantis teisėtai išbrokuoti nenorimus embrionus, kad jų nereikėtų saugoti ir šaldyti (tokia pagunda egzistuoja ten, kur galioja kaštų ir naudos logika). Ir labai geras įrankis neribotiems žmogaus troškimams reprodukcijos srityje žadinti. Štai labiau pažengusiuose Vakaruose ji jau yra naudojamas tam, kad tenkinti žmogaus įgeidį turėti pageidaujamų savybių kūdikį.

Pernai metais JAV įmonė „Nucleus Genomics“ surengė reklamos kampaniją Niujorko metro tinkle, kuriame žadėjo būsimiems tėvams, kad dabar jie gali susilaukti „geriausio kūdikio“. Plakatuose buvo teigiama, kad „ūgis 80 % priklauso nuo genų“, o „protingumas – 50 %“, potencialūs klientai buvo nukreipiami į interneto svetainę, kurioje išsamiai aprašoma brangi ir visapusiška dirbtinio apvaisinimo procedūra. Iki 20 embrionų būtų tikrinami dėl visų įmanomų genetinių sutrikimų, taip pat dėl akių ir plaukų spalvos bei savybių, pradedant jėga ir ilgaamžiškumu, baigiant nemiga ir vyriškuoju nuplikimu.

Įstatymai Lietuvoje kol kas draudžia naudoti pagalbinį apvaisinimą kaip būdą suteikti pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį. Bet jei liberalizacija pagalbinio apvaisinimo srityje važiuos toliau, galima neabejoti, kad ir Lietuvoje mes greitai pamatysime tokių skelbimų. Tą numatyti leidžia etikos moksle stebima eugenikos praktikos reabilitacija. 

Kaip žinia, žodis „eugenika“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „gerą gimimą“. Po Antrojo pasaulinio karo eugenika buvo plačiai pasmerkta kaip rasistinis, pseudomokslinis judėjimas. Jos deklaruotas tikslas buvo tobulinti žmonių rūšį, tačiau labiausiai apčiuopiami jos rezultatai buvo priverstinė „žemesniųjų“ žmonių sterilizacija ir prievartinis įdėjimas į globos įstaigas daugelyje šalių, o nacių Vokietijoje – masinės žudynės tų, kurie buvo laikomi grėsme „viršesniajai rasei“.

Praėjusio amžiaus pabaigoje kai kurie filosofai ir bioetikos specialistai ėmė ginti tai, ką jie vadino „liberalia eugenika“. Nicholas Agar ir Julian Savulescu yra tarp tų asmenybių, kurios teigė, kad ši eugenikos forma, grindžiama tėvų pasirinkimo laisve, visiškai skiriasi nuo praeities represinės eugenikos, kuria buvo siekiama pasitelkti valstybę, kad ji izoliuotų ar net išnaikintų ištisas grupes.

Apie pagundą reabilituoti eugeniką The Guardian rašo Jan Grue (straipsnio nuoroda):

"Žinoma, mes norime savo vaikams tik to, kas geriausia. Neoliberaliame visuomenės kontekste, kuriam būdinga manija maksimaliai išnaudoti kiekvieną gyvenimo aspektą, „geriausia“ gali lengvai tapti konkurenciniu pranašumu. Tokia įmonė kaip „Nucleus“ tai puikiai žino. Pasinaudodama terminu „kartų turtas“, savo interneto svetainėje ji siūlo klientams įsigyti „kartų sveikatą“ – savotišką apdraudimą nuo visuomenės sveikatos ir socialinių paslaugų pablogėjimo. XX amžiuje eugenika buvo nacionalinės valstybės projektas; XXI amžiuje ji atgimė kaip logiška kapitalistinio individualizmo išdava.

Mokslo požiūriu vis dar kyla problemų. „Nucleus“ teiginiai, kad ūgis ir intelektas tam tikru mastu yra genetiškai nulemti, remiasi populiacijos lygio įvertinimais, kiek grupės narių skirtumų lemia genetika (be to, šie teiginiai yra ginčytini). Tai nereiškia, kad „galite patikimai nustatyti, koks protingas ir koks aukštas bus jūsų vaikas“, net jei kai kuriems žmonėms tai ir atrodė tikėtina išvada. Tačiau tam tikra prasme populiacijos lygio logikos taikymas individams yra visiškai logiškas. Valstybės turi valdyti savo gyventojus praktiniais tikslais – siekdamos užtikrinti ekonomikos augimą, išvengti visuomenės sveikatos krizių ir turėti pakankamai karių karams.

Ilgą laiką šis valdymas vyko paternalistiniu arba autoritariniu būdu. Tačiau, kaip teigė filosofas Michelis Foucault, viena iš pagrindinių šiuolaikinės valstybės savybių yra tai, kad ji veikia per tokią valdymo praktiką kai ji suteikia piliečiams paskatas valdyti save taip, kad tai atitiktų valstybės interesus (Foucault tai vadino "governmentality") . Jei mes, kaip individai, laisvai nusprendžiame traktuoti save ir savo šeimas kaip miniatiūrines populiacijas, kurias reikia optimizuoti sveikatos ir produktyvumo atžvilgiu, tai valstybei sutaupo nemažai pastangų."

"Liberali eugenika akcentuoja teigiamus aspektus. Siekdama atsiriboti nuo praeityje vykdytų priverstinių sterilizacijų, ji, kaip ir „Nucleus“, teikia pirmenybę žmogaus tobulinimui ir gerinimui. Tačiau, kaip pažymi Rutherfordas, biologijoje neįmanoma atrinkti vieno dalyko, neatsisakant kito. Teigiama eugenika ir neigiama eugenika yra dvi tos pačios monetos pusės; be supratimo, kas yra nepageidaujama, negali būti ir sampratos apie tai, kas yra pageidaujama.

Viktorijos laikų eugenikams „geriausias“ buvo rasinių fantazijų apie „šiaurietiškus“ ar „ariškus“ tipus mišinys, susietas su aukštesniųjų klasių privilegijomis, apibrėžtas priešingai nei nepageidaujamas rudųjų ir juodųjų žmonių bei žemesniųjų klasių pobūdis. Naujojoje eugenikoje, jos liberalios formos atveju, teigiamos savybės susilieja su produktyvumu ir konkurenciniu pranašumu. Idealus žmogus stebėtinai panašus į idealų darbuotoją – protingą, našų ir vargu ar kada nors imsiantį nedarbingumo atostogas.

Šiam idealui prieštarauja neįgaliųjų ir lėtinėmis ligomis sergančių žmonių nepageidaujamas gyvenimas. Intelektinė negalia buvo viena iš didžiausių eugenikos baimių, tačiau ir daugybė kitų būklių nuolat atsiduria tarp taikinių, kuriuos reikia išnaikinti." 

VIenu iš tokių taikinių yra žmonės su Dauno sindromu. Nors šis sutrikimas nekelia grėsmės besilaukiančios motinos sveikatai ir gyvybei, nors jis yra suderinamas su gyvybe (šį sutrikimą turintys žmonės ir gimsta ir išgyvena ir sėkmingai gyvena), labiau "pažengusiose" valstybėse jų jau praktiškai nebegimsta).

Klausimą, ar sterilios visuomenės kūrimas yra suderinamas su humanizmo principu, palieku atsakyti Seimo nariams, kurie balsuos už Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.