°C
      2020 06 03 Trečiadienis

      Lietuva – rekordininkė pagal darbingų žmonių emigracijos skaičių

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2020-02-02 15:00:00

      Europos komisijos paskelbta naujausia statistika migracijos klausimais – rekordinė. 2018 metais 17,6 mln. ES piliečių gyveno kitoje Bendrijos šalyje. Populiariausios šalys, kurias rinkosi migrantai – Vokietija ir Didžioji Britanija, po jų rikiavosi Ispanija, Italija, Prancūzija. Didžioji dauguma migravusių piliečių, tai yra du trečdaliai, buvo darbingo amžiaus. Vertinant pagal bendrąjį skaičių, daugiausiai darbingo amžiaus savo piliečių neteko būtent Lietuva. Kitos šalys, patyrę tą pačią problemą, tačiau mažesniu kiekiu – Rumunija Kroatija, kaimyninė Latvija bei Estijos valstybė.

      Ieškant priežasčių, kodėl Lietuva netenka tiek daug darbingų žmonių, turime atkreipti dėmesį ir į šalies skurdo lygį. Vieni žmonės išvyksta dėl aukšto skurdo lygio ir tiesiog pragyvenimo būtinybės, kiti, ypač darbingi, dėl geresnių karjeros perspektyvų ir didesnio, kvalifikaciją atitinkančio atlyginimo. Gana nemaža socialinė atskirtis, diskriminacija lyties atžvilgiu darbovietėse, aukštas alkoholizmo lygis bei skurdas ir jo pasekmės tai pat yra vienos iš esminių emigracijos priežasčių. Lietuvoje skurde arba ant skurdo ribos  gyvena apie 800  tūkst. iš 2,9 mln. piliečių, o tai - didžiulis kiekis žmonių.

      Tuo tarpu, kai lietuviai geresnių gyvenimo ir karjeros galimybių ieško svetur, į mūsų šalį atvyksta laimės ieškotojai iš kitų šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos ir kitų trečiųjų šalių. Atvykėliai iš šių šalių dažniausiai dirba už tokį atlygį, kuris lietuvių akimis nėra konkurencingas, todėl jie pakeičia mūsų vietas, o darbdaviai džiaugiasi galimybe už darbą mokėti mažiau ir taip optimizuoti savo lėšas.

      Galimybė pigiau samdyti darbininkus iš kitų šalių priveda prie žmonių išnaudojimo. Lietuvoje veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI), kuris yra registravęs ne veną atvejį. KOPŽI nagrinėjo skandalingus atvejus, susijusius su Nepalo, Kinijos bei Ukrainos piliečių išnaudojimu, nukentėjusios buvo ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos pilietės, kurios turėdamos aukštą kvalifikaciją, Lietuvoje patyrė seksualinį išnaudojimą.

      Lietuvių emigrantai užsienyje taip pat susiduria su problemomis, tame tarpe su išnaudojimo atvejais, problemomis vaikų apsaugos klausimais ir kt. Dažnas emigrantas teigia, jog sugrįžtų į Lietuvą, jeigu turėtų progą dirbti pagal įgytą išsilavinimą ir turimą kvalifikacija ir už tai gautų konkurencingą atlygį, leidžiantį oriai gyventi.

      Seimo narys Mindaugas Puidokas įsitikinęs, kad situacija Lietuvoje turėtų keistis iš esmės, ir naujų darbo vietų kūrimą ir proveržį galime pajusti pradedant nuo švietimo srities: „Tik užtikrinę ugdymo kokybę, pakėlę pedagogo profesijos prestižą, suvienodinę sąlygas miestų ir regionų moksleiviams/studentams bei padidinę finansavimą švietimui galėsime iš tiesų pajusti proveržį ne tik šioje srityje. Gerovės valstybė prasideda nuo švietimo. Savo disertacijoje 2009m. būtent ir nustačiau tokį sėkmės receptą - bendradarbiavimą tarp verslo, universitetų, mokslo ir tyrimų centrų bei politinės valdžios. Dirbdamas Seime ir atstovaudamas Lietuvą užsienyje visada kviečiu investuoti ir kurti gerai apmokamas darbo vietas Lietuvoje. Mūsų žmonės darbštūs, gerai išsilavinę ir noriai mokosi. „Doing business“ reitinge Lietuva jau 11 vietoje pasaulyje! Vyriausybė šioje srityje įsiklausė į esminius siūlymus ir juos įgyvendino. Tikiu, kad sustiprinus švietimo sistemą galime tapti klestinčia valstybe. Dirbdamas Seime ir toliau darysiu viską, kad taip įvyktų kuo greičiau.“

      Inovacijų skatinimas, užsienio įmonių pritraukimas į Lietuvą bei vietinio verslo skatinimas atvertų galimybes išsaugoti tautiečius šalyje ir kelti gyvenimo kokybę. Orus gyvenimas ir senatvė Lietuvoje yra pasiekiamas planas, tačiau tam reikia aktyvių veiksmų ir jų turėtų imtis ne tik pavieniai politikai. Skatindami pokyčius iš esmės galime sukurti geresnę ateitį ir susigrąžinti išvykusius savo šalies piliečius. 

      Skaityti komentarus