Kovo 17 dieną Seime Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcijos narių Ligitos Girskienės ir Valiaus Ąžuolo inicijuotoje spaudos konferencijoje–diskusijoje aptartas sparčiai augančių degalų kainų klausimas, keliantis vis daugiau nerimo tiek gyventojams, tiek verslui.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys ir tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas, taip pat Lietuvos vežėjų sąjungos atstovai – generalinis sekretorius Sigitas Žilius bei transporto politikos ekspertas Gintautas Ramaslauskas.
Seimo narė L. Girskienė atkreipė dėmesį, kad atsakingos institucijos kol kas nesiima aktyvių veiksmų dėl ženkliai augančių kuro kainų ir laukia galimo situacijos stabilizavimosi. Konkrečių sprendimų kol kas nesiūlo ir Vyriausybė.
„Sunku prognozuoti, kiek ilgai gali tęstis chaosas kuro rinkoje. Ankstesnių krizių metu šis laikotarpis užsitęsdavo iki pusės metų ir ilgiau. Tuo tarpu naftos kaina šiandien viršijo 100 JAV dolerių už barelį, ir girdime prognozes, kad tai dar ne riba. Nors tokių geopolitinių įvykių pasekmės paprastai pasireiškia po kurio laiko, Lietuvoje degalų kainos šoktelėjo vos pasirodžius pirmosioms žinioms apie neramumus Artimuosiuose Rytuose. Šiuo metu dyzelino kaina jau perkopė 2 eurų ribą, o benzino kaina sparčiai ją vejasi. Akivaizdu, kad kuro kainų svyravimai tiesiogiai veikia transporto išlaidas, prekių ir paslaugų kainas bei bendrą šalies ekonominę situaciją. Viešojoje erdvėje keliami klausimai, ar kainų augimą lemia vien objektyvūs rinkos veiksniai, ar taip pat egzistuoja konkurencijos, reguliavimo ir kainų kontrolės problemos bei degalinių noras pasipelnyti, – teigė L. Girskienė.
Diskusijos dalyviai išskyrė kelias pagrindines priežastis, lemiančias spartų kuro brangimą Lietuvoje. Degalinių atstovų teigimu, šiuo metu degalinėse kuro atsargos laikomos vos 1–2 dienoms, todėl jos greitai išparduodamos, o naujos partijos įsigyjamos jau aukštesnėmis kainomis.
Taip pat akcentuota konkurencijos stoka – Lietuvoje dominuoja vienas pagrindinis tiekėjas, o galiojantys teisės aktai riboja degalinėms galimybes didesniais kiekiais importuoti kurą iš kitų šalių.
Kuro kainų augimą papildomai skatina ir padidinti akcizai. Dėl to Lietuva patenka tarp brangiausių degalų rinkų Europos Sąjungoje ir praranda dalį tarptautinių vežėjų. Skaičiuojama, kad kasdien per šalį pravažiuoja apie 7 mln. transporto priemonių, tačiau dauguma jų degalus pilasi ne Lietuvoje, o Lenkijoje, kur kainos gali būti iki 20 centų mažesnės, arba Skandinavijos šalyse, vykdami į šiaurę.
„Prarandame ne tik vežėjus, bet ir milijardus eurų pajamų. Manome, kad Vyriausybė turėtų imtis racionalių sprendimų – sumažinti akcizus ir panaikinti ribojimus degalinėms įsivežti kurą. Devynios Europos šalys jau taiko akcizo lengvatas profesionaliems vežėjams, taip didindamos savo transporto sektoriaus konkurencingumą“, – teigė Lietuvos vežėjų sąjungos atstovas G. Ramaslauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad net ir sumažinus kainas, didesnė degalų apyvarta galėtų užtikrinti didesnes valstybės biudžeto pajamas.
„Šiuo metu svarbiausia nebe diskutuoti, o imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų siekiant stabilizuoti kuro rinką ir mažinti kainų naštą gyventojams bei verslui. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dar planuojant 2026 m. biudžetą siūlė koalicijos partneriams mažinti akcizą kurui ir įšaldyti dalį CO2 dedamosios. Deja, buvome neišgirsti. Nebeišradinėkime dviračio, o pasinaudokime kitų šalių pasiteisinusia praktika ir skubiai imkimės aktyvių veiksmų. Nei dalies kuro rezervo panaudojimas, nei kainų lubų įvedimas neduos ilgalaikio poveikio kuro kainoms. Būtina iš esmės peržiūrėti kuro kainos dedamąsias ir tai padaryti kuo skubiau“ – konferencijos metu sakė Seimo narys Valius Ąžuolas.
Visa informacija:
Skaityti komentarus